Šiame straipsnyje pasinaudota daugialypės regresijos tiesinio ryšio priklausomybės modeliu, kurį galima išreikšti taip:

čia: xi – nepriklausomų (priežastinių) požymių reikšmės, a – laisvas lygties narys, bi – regresijos koeficientų reikšmės. Regresijos koeficientas bi nurodo, kokiu laipsniu vidutiniškai visų į regresijos lygtį įtrauktų faktorių rezultatyvinis požymis (y) kinta priežastinio požymio (xi) reikšmėms keičiantis vienetu. Šiuo atveju regresijos koeficientų bi reikšmės visais gautais atvejais turi prasmę, t. y. patikimai skiriasi nuo nulio.

Kitas svarbus matas, nurodantis, kiek nepriklausomas kintamasis x sąlygoja priklausomąjį kintamąjį y, yra determinacijos koeficientas, kuris vieno nepriklausomo kintamojo atveju yra lygus koreliacijos koeficiento kvadratui, o daugelio nepriklausomų kintamųjų atveju – daugialypės koreliacijos koeficiento kvadratui. Dar viena regresijos modelio charakteristika, nusakanti jo tinkamumą (patikimumą) yra liekamoji dispersija:

čia:  yra priklausomojo kintamojo dispersija ir yra priklausomojo kintamojo dispersija, paaiškinama regresijos modeliu.

Straipsnyje pasinaudota koreliacinės-regresinės analizės programa3, apskaičiuojančia 1) faktorių (nepriklausomųjų kintamųjų) ir rezultatyvinio požymio determinacijos, 2) daugialypės koreliacijos ir 3) daugialypės regresijos lygties koeficientus, taip pat požymių vidurkinius dydžius bei vidutinius kvadratinius nukrypimus. Ši programa apėmė visus pagrindinius baudžiavinio ūkio faktorius, užfiksuotus šaltiniuose ir išreikštus požymių sistemos forma: kiemo žmonių skaičių, iš jo vyrus ir moteris, ariamos žemės dydį (valakais), darbinių gyvulių skaičių (į darbinę arklio jėgą pervesti jaučiai santykiu 2:3), produktyviųjų gyvulių skaičių (avys, ožkos skaičiuojamos santykiškai kaip karvės pagal piniginę vertę santykiu 1:10, kiaulės santykiu 1:4) ir visos rentos dydį pinigine forma. Į pastarąją įėjo mokestis už prekybos laisvę, mokestis už atleidimą nuo pastočių ir nuo natūrinės duoklės (pyliavos), činšas (duomenų sistemoje činšas kaip mokestis už naudojimąsi dvaro ariamąja žeme išskirtas atskiru požymiu). Be to, į visą rentą buvo įtrauktos ir pagrindinės lažinės prievolės – lažo, skubos („gvaltų“) ir statybos („šarvarkų“) darbų.

Turimų požymių pagrindu buvo sudaryti 4 koreliaciniai – regresiniai modeliai, adekvačiausiai apibūdinantys visos rentos normos kitimą priklausomai tiek nuo visų požymių, įtrauktų į statistinį modelį, tiek nuo svarbiausių iš jų, kitimo.

Buvo sudaryti tokie modeliai:

I. Visos rentos normos (y1) priklausomybė nuo žmonių skaičiaus: vyrų (x1), mot. giminės (x2) asmenų kiekio, ariamos žemės (x3) dydžio, darbinių gyvulių (x4) skaičiaus, karvių (x5), avių (x6) skaičiaus dinamikos.

II. Činšo normos (y2) svyravimas priklausomai nuo vyrų (x1), moterų (x2) skaičiaus, ariamos žemės (x3) dydžio, darbinių gyvulių (x4) skaičiaus, karvių (x5), avių (x6) skaičiaus kitimo.