1938 m. vasario 11 d. buvo priimtas nutarimas steigti skyrius provincijoje. Toks sprendimas buvo padiktuotas noro kuo sparčiau plėsti organizaciją. Įstatai skelbė, kad skyrius steigia Vyriausioji valdyba arba jos paskirti įgaliotiniai ten, kur yra ne mažiau kaip 7 kariuomenės pirmūnai. Vyriausioji valdyba skyriaus pirmininką skiria iš trijų valdybos renkamų narių. O skyriaus valdybą renka skyriaus narių susirinkimas dvejiems metams. Vyriausioji valdyba pirmuosiuose posėdžiuose nutarė, kad reikia įkurti 16 skyrių. Šis darbas buvo pavestas aktyviems kariuomenės pirmūnams įvairiose provincijos vietose. Norint paspartinti skyrių steigimą provincijoje, šis procesas buvo suderintas su Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamentu. Buvo paskirtas trijų mėnesių laikotarpis nuo 1938 m. kovo
7 d. iki birželio 7 d., kurio metu turėjo būti įsteigti sąjungos skyriai šiuose miestuose: Klaipėdoje (įsteigtas 1938 m. gegužės 9 d.) – atsakingas plk. Raimundas Liormanas, Šiauliuose (gegužės
31 d.) – plk. ltn. J. Vėgelis, Panevėžyje (gegu-
žės 29 d.) – prof. J. Elisonas, Biržuose (gegužės 29 d.) – plk. ltn. Kleopas Vytautas Michalauskas, Raseiniuose (gegužės 29 d.) – plk. ltn. Pranas Kaunas, Vilkaviškyje – plk. ltn. Jaronimas Matulionis, Zarasuose (birželio 5 d.) – plk. ltn. Ignas Podgaiskis, Telšiuose (liepos 14 d.) – plk. ltn. Bronius Pulkauninkas, Lazdijuose – plk. ltn. Jonas Kazitėnas, Šakiuose (balandžio 3 d.) – ats. plk. ltn. Juozas Namikas, Alytuje (1939 m. gruodžio 27 d.) – mjr. Antanas Paulauskas, Mažeikiuose – Augustinas Paltarokas, Kretingoje (gegužės 29 d.) – dr. Jonas Nainys, Tauragėje (balandžio 24 d.) – plk. Petras Genys, Marijampolėje (gegužės 29 d.) – ats. mjr. Vincas Sruoginis, Kaišiadoryse (balandžio 24 d.) buvo įsteigtas Trakų sk. – Antanas Dudavičius, Ukmergėje – ats. mjr. Antanas Bunikis, Utenoje (balandžio 21 d) – kpt. Stasys Valiuškis47. Skliausteliuose pateiktos skyriaus įkūrimo datos leidžia teigti, kad ne visi numatyti per tris mėnesius įsteigti skyriai buvo įkurti. Kariuomenės pirmūnų sąjungos skyriai buvo įsteigti tik 12 minėtų miestų. Nors buvo nutarta atidėti Kauno, Kėdainių, Rokiškio ir kt. skyrių įkūrimo darbus, ne viskas klostė kaip buvo numatyta. Kai kurie numatyti įsteigti skyriai nebuvo įsteigti, o nenumatyti įsisteigė anksčiau, kaip antai: pirmasis Kariuomenės pirmūnų sąjungos skyrius kovo 3 dieną buvo įsteigtas Pasvalyje ats. mjr. Petro Gudelio iniciatyva, o jo pirmininku išrinktas Pušaloto pašto viršininkas Teofilis Kolalis, Kėdainių (gegužės 29 d.) – kpt. Jonas Masandukas, Rokiškio (gegužės 29 d.) – ats. plk. dr. Bronius Sipavičius, Seinų (birželio 3 d.) – Tubinas, Vilkaviškio (gegužės 29 d.) – plk. Vincas Matulionis, Kauno (liepos 24 d.) –ats. plk. dr. Jonas Puodžiūnas ir kiti.

Toks greitas skyrių kūrimasis rodo, kad Kariuomenės pirmūnų sąjunga savo veiklą pradėjo labai aktyviai. Per pirmąjį veiklos pusmetį, iki 1938 m. rugpjūčio 9 d., VRM buvo įregistruota 15 Kariuomenės pirmūnų sąjungos skyrių48. O 1938 m. lapkričio 27 d. buvo įregistruoti dar
5 skyriai49. Šios organizacijos veiklą labai rėmė kariuomenė. Ne vienas skyrius buvo kuriamas aktyvios tarnybos karininko. Pavyzdžiui, dėl Kėdainių skyriaus įsteigimo Vyriausioji valdyba kreipėsi į 3 pėstininkų pulko vadą, pateikdama tokį prašymą: „[...] leisti įsteigti Kėdainiuose skyrių, kurį įsteigs Jūsų pulko kpt. P. Masan-
dukas.“50

---

47 Kariuomenės pirmūnų sąjungos Vyriausiosios valdybos protokolas Nr. 24. Ten pat, l. 141.

48 Įregistruotų VRM skyrių sąrašas. Ten pat, l. 182.

49 1938 m. lapkričio 27 d. VRM įregistruoti skyriai. Ten pat, l. 207.

50 Raštas 3 p.p. vadui 1938 m. gegužės 10 d. Ten pat, l. 165.