| laiko koordinates. Juk idėjų, sąmoningumo sferos požiūriu paprasčiausiai nekorektiška chronologiją grįsti žurnalo pasirodymo, o ne, sakykim, pirmojo numerio "Prakalboje" išdėstytų minčių spėjamo subrandinimo metais. Statinė, arba pasyvi, sociokultūrinė stadija šiuo atveju yra apibūdinamos pastangos įrodyti, kad 1) tauta egzistuoja, 2) ji tipologiškai tokia pati, kaip ir kitos tautos, 3) ji yra ne mažiau vertinga nei kitos tautos. Tokių pastangų tikslas visų pirma yra kultūriškai pripažinti šios konkrečios tautos egzistavimo teisę ir atkurti tam tikrą ankstesnę jos būseną. Tai "užšaldymo", o tiksliau "užšaldytų" kultūros, socialinės struktūros bei politinės raiškos reprezentacijų "atšildymo" ir koncervavimo kiekybiškai (bet ne kokybiškai) reikšmingesne forma programa.
O linearinė (aktyvi) pozicija visų pirma yra istoriška laiko suvokimo prasme, t. y. ne tik įsivaizduojama, kad egzistuoja trys - praeities, dabarties ir ateities - fazės, bet ir nusakomi esminiai praeities-ateities skirtumai. Ateitis dinaminės sociokultūrinės nuostatos požiūriu vertinama kaip kultūros ir socialinių bei politinių struktūrų kūrimo radikaliu atveju - net tautos kūrimo ar savikuros, bent jau jos raiškų transformacijos, adaptacijos modernėjančio pasaulio kontekste rezultatyvi pastanga.
Norint patikslinti, kas yra kultūros aktyvumas, o tiksliau - sąmoningumo aktyvumas (dinamiškumas) ir jo kultūrinės apraiškos, - reiktų tiesiog apibrėžti, kad tautinio išsivadavimo kultūrai yra priskirtini tekstai, kurie kokiu nors būdu formuluoja lietuvių tautos ar tautinės lietuvių valstybės ateities projektą ne atgaivinimo, atkūrimo, o sukūrimo ar bent drąsaus transformavimo prasme. Gyvenimo pertvarkos patosas yra tokios kultūros retorikos formų priežastis ir objektas. Kaip kultūrinio dinamizmo sampratos eksplikaciją galima pateikti nuorodą į socialinio (pereinančio į politinį) angažuotumo demonstravimą, nepaprastai būdingą tautinio išsivadavimo kultūros žmonėms. Pirmine "valstiečių tautos" sąvokos refleksija būtų galima pavadinti būsimos visuomenės struktūrų projektavimo užuomazgas, randamas XIX a. tekstuose.
Greta turėtume numatyti konkrečią vietą tautos ateities projekto įgyvendintojui, kurį galima pavadinti perspektyviniu tautos istorijos personažu, nes tautinio išsivadavimo kultūros sąvokai apibrėžti būtina specialiai nusakyti "individo ir kolektyvo" arba "tautos žmogaus ir tautos" santykį. Kūrybinio ateities projekto požiūriu, priešingai, nei atgaivinimo ar savaiminio vystymosi pozicijos atveju nebepakanka tautos kaip kolektyvinio personažo vaizdinio, - iškyla atskiro asmens ir jo tautinio apsisprendimo klausimas. (Tiksliau, šis klausimas jau iškyla ne vien kaip realaus gyvenimo, t. y. konkrečių žmonių apsisprendimo, klausimas, bet kaip teksto, kultūriškai įformintos idėjinės programos dalykas). Šiuo atžvilgiu tautinio |
dizainas ir programavimas giriaus