Remdamasis išeivijos spauda, dr. Juozas Skirius („Išeivijos požiūriai į Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Aktą“), remdamasis daugiausia išeivijos spaudos žinutėmis, aptariančiomis Vasario 16-osios minėjimus lietuvių bendruomenėse 1990 m., svarstė, ar tuomet tautiečiai numatė, kad greitai bus atkurta nepriklausomybė. Išvada: tokios greitos įvykių raidos niekas nesitikėjo. Kalbėta apie dvejų metų terminą. Drąsesnė prognozė – viena kita. Skirius spėja, kad Sadūnaitės pasisakymas, jog Lietuva bus laisva 1990 m. vasarą, galėjo turėti įtakos tokiam santūrumui. Tikslesnės buvo tų asmenų, kurie turėjo ryšių su sąjūdininkais ar diplomatais, prognozės.
Dr. Audrius Abromaitis aptarė atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos vaizdavimą Lenkijos tyrinėtojų darbuose. Diduma darbų yra apžvalginio pobūdžio. Šaltinių bazė nedidelė, nes dauguma rašančiųjų nemoka lietuvių kalbos. Žymiausi tyrinėtojai – Grzegorzas Blaszczykas ir Piotras Łossowskis, visi kiti dažniausiai remiasi šių istorikų darbais. Lenkų tyrinėtojai parodo Lietuvoje vykusių procesų įtaką Lenkijai. Jiems labai rūpi Katalikų Bažnyčios (ypač lenkakalbių tikinčiųjų) padėtis. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad lenkų tikinčiųjų, kaip visos lenkų mažumos, padėtis nuo sovietmečio iki šiol nelabai tepasikeitė. Įdomu, jog LKP nacionalizmas, tam tikra rezistencija būdingi nuo pat 1940 m. Lietuvoje ši tema pernelyg politizuota, tad gal žvilgsnis iš toliau – objektyvesnis?
Įdomus Abromaičio pastebėjimas, jog vyresnieji lenkų tyrinėtojai apie padėtį Lietuvoje kalba objektyviau, vengia kraštutinumų, kitaip nei jaunesnės kartos istorikai, kurie nesistengia suprasti lietuvių pozicijos. Galima spėti, jog taip pasireiškė prievartinės sovietinės „tautų draugystės“ ugdymo vaisiai. Tos prievartos nepatyrę jaunieji tarsi grįžta į tarpukarinio nacionalizmo būseną, prisimena senas ir naujas skriaudas.
Konferenciją užbaigė prof. Antanas Tyla apibendrinamuoju pranešimu „Kovo 11-osios Akto reikšmė“. Jame dar kartą aptarta Akto reikšmė tuomet ir dabar, tarptautinė įtaka bei padariniai. Jis buvo svarbus visai Vidurio Rytų Europai. Tai slenkstis, už kurio prasidėjo atsiskyrimų banga. Kalbėdamas apie Akto sukurtą dabartį Tyla, kaip ir Kulakauskas bei Jankauskas, matė daug jos trūkumų: žmonėms svarbiausios tapo materialinės gėrybės, nustūmusios į šalį tuometines laisvės vertybes.
Istorikas palietė ir tolesnių Kovo 11-osios tyrimų perspektyvas. Būtina nustatyti Akto reikšmę (Lietuvai ir užsieniui) ir ištirti, kaip jis buvo kuriamas. Juk tai kolektyvinis kelių sąjūdininkų grupių darbas. Kaip istorikui Tylai apmaudą kelia svarbiausių to laikotarpio archyvinių dokumentų išblaškymas po asmeninius archyvus.
Pasibaigus oficialiajai konferencijos daliai, atsiliepdami į Tylos kvietimą, įvairias Kovo 11-osios |