| santykiai negali abiem šalims normaliai ir geranoriškai vystytis, kaip buvo numatyta sudarant prekybinę sutartį tarp Lietuvos ir Čekoslovakijos 1923 m.“20 Nurodyta, jog pastaruoju metu Lietuvos prekių į Čekoslovakiją beveik neišvežama, o Čekoslovakijos importas kasmet siekiąs 17–18 mln. litų. Priimdamas Lietuvos notą Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos Ekonominės sekcijos vadovas J. Friedmanas pageidavo gauti smulkesnės informacijos apie norimas pradėti derybas ir kartu pareiškė, kad „išsiderėti bet kurių muitų sumažinimo žemės ūkio produktams nereikia turėti jokios vilties“21.
Neskelbtų archyvinių dokumentų analizė leistų teigti, jog Čekoslovakijos oficialieji asmenys buvo nesuinteresuoti didinti importą iš Lietuvos. 1932 m. liepos pradžioje naujai paskirtas Lietuvos chargé d’affaires V. Čečeta Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijoje nebuvo geranoriškai priimtas – jis tuomet tik informavo apie Lietuvos norą pradėti derybas ir apsvarstyti balanso išlyginimo klausimą. Lietuvos atstovui buvo pabrėžta, jog ir J. Brėdikis jau buvo įspėtas, kad santykių su čekoslovakais užmezgimu rūpintųsi ir Lietuvos eksportuotojai: „Jie patys turėtų tyrinėti rinką Čekoslovakijoje ir stengtis konkuruoti dėl kainų su užsieniečiais“22.
Lietuva, ieškodama būdų susidariusioms problemoms spręsti, su specialia misija į Prahą išsiuntė J. Aukštuolį. Jis turėjo išstudijuoti Čekoslovakijos užsienio prekybos politikos aplinkybes bei ypatybes ir atliktos analizės ataskaitas siųsti į Kauną. Vieną savo uždavinių
J. Aukštuolis įvardijo taip: „Man rūpi pasinaudoti čekų palankumu ir pačių valdžios įstaigų parama dirbtinai sudaryti bei padidinti mūsų eksportą“23. Jis turėjo ne tik domėtis prekybos santykių užmezgimu valstybiniu lygiu, bet ir konkrečiai tartis su čekoslovakų įmonėmis, derėtis dėl užsakymų, įvežimo sąlygų, leidimų.
J. Aukštuolis pats įsitikino, kad Čekoslovakijos prekių srautų apskaitos metodikos atspindi realesnę prekybos su Lietuva situaciją. Jis pripažino, kad Lietuvos prekės nėra paklausios ne tik dėl Čekoslovakijos importo suvaržymų (devizų kontrolės, importo leidimų, konkrečių kiekių nustatymo importuotojams ir vidaus prekėms), bet ir dėl pačių Lietuvos eksportuotojų nesuinteresuotumo bei pakitusios Lietuvos eksportuojamų prekių sistemos24. Iš Lietuvos į Čekoslovakiją buvo norima išvežti tokius produktus, kurie Čekoslovakijos rinkai buvo naujiena, tai visų pirma pasakytina apie sviestą.
J. Aukštuolio žodžiais, „naujam mūsų eksportui į Čekoslovakiją reikia atidaryti duris“25.
J. Auštuolis siekė paveikti Čekoslovakijos valdžios atstovus ir „reikalauti iš Čekoslovakijos vyriausybės to, kas jai turint savo rankose griežtą prekybos kontrolę (kone monopolį), yra įvykdoma“26. Lietuvos atstovas net pareiškė Ekonominės sekcijos vadovo pavaduotojui
___
20 Chargé d’affaires J. Brėdikio pranešimas ČR URM 1932 05 10 // AMZV. IV sekcia, 542, č. 429.
21 Pažymėta ir tai, kad Lietuva į Čekoslovakiją negalinti įvežti galvijų bei mėsos, nes pakanka vietos produkcijos, sviestui ir taukams muitai yra maži, o jokiais kitais suvaržymais čekoslovakų importas nebus trukdomas.
Ekonomikos departamento direktoriaus S. Kuzminsko Pro memoria 1932 07 14 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 109, l. 125.
22 Pokalbio su Lietuvos chargé d’affaires V. Čečeta protokolas. 1932 07 04 // AMZV. IV sekcia, 542, č. 81083.
23 J. Aukštuolio pranešimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui 1932 08 07 // LCVA. F. 383, ap. 9,
b. 108, l. 48.
24 Visų pirma buvo siekiama, kad „Maistas“ bei „Pienocentras“ į Čekoslovakiją galėtų eksportuoti gyvulius, mėsą, sviestą, taukus, kiaušinius ir kt., t. y. tuos produktus, kurie trečiajame dešimtmetyje į Čekoslovakiją buvo eksportuojami labai mažais kiekiais.
25 J. Aukštuolio pranešimas Lietuvos užsienio reikalų ministrui D. Zauniui 1932 07 27 // LCVA. F. 383, ap. 9,
b. 108, l. 66.
26 Ten pat, l. 67. |
dizainas ir programavimas giriaus