Be to, pirmojo dvimečio kadencija buvo pasibaigusi, todėl 1790 m. lapkričio 5 d susirinko nauji seimeliai. Vėl aktyviai kišosi karalius, raginęs iškelti seimeliuose du pagrindinius klausimus: 1) nauji seimelių išrinkti atstovai turi prisijungti prie senosios seimo sudėties, ir 2) Stanislovo Augusto įpėdiniu siūlyti Saksonijos kurfiurstą Frydrichą Augustą.

Kokios gi nuotaikos tvyrojo tarp bajorų, laukiančių naujų konfederacinio seimo žingsnių? Julianas Ursinas Nemcevičius /Niemcewicz/, Livonijos atstovas seime, prieš pat seimą parašytoje komedijoje „Powrot posla" vieno herojaus lūpomis taip bylojo: „Kraštas įstatymų gali pareikalauti”³¹. Ar iš tiesų tokia autoriaus nuostata buvo dominuojanti Lietuvos bajorų gyvenime?

Seimelių instrukcijos ir šį kartą atitiko karaliaus pageidavimus. Visų seimelių atstovai buvo įpareigoti prisijungti prie konfederacijos ir pasisakyti už Frydricho Augusto elekciją, esant dar gyvam Stanislovui Augustui. Tiesa, Smolensko³² seimelio instrukcija nurodė, jog, nesutikus Saksonijos atstovui, įpėdiniu reikėtų išrinkti bet kurį narį iš Hanoverio dinastijos, karaliaujančios Anglijoje.

Seimelių instrukcijų 1790 m. turinys liudija, jog dauguma Lietuvos bajorų jau buvo susitaikę su mintimi, jog įvairiuose projektuose numatyti įstatymai neišvengiami. Vis dėlto nemažai bajorų į būsimą seimą žvelgė nepasitikėdami jo veikla. Būgštauta dėl centrinės valdžios plėtimosi ir bajoriškų laisvių varžymo. Taigi nematyti nei didelio pritarimo laukiamo seimo darbams, nei aktyvaus pasipriešinimo.

Nemažai instrukcijų ragino greičiau priimti naują valstybės valdymo formos įstatymą, tačiau kartu reikalavo nevaržyti ir nekeisti bajoriškos tvarkos. Vilniaus³³ vaivadijos instrukcija siūlė seimui sutvarkyti kariuomenę, iždą, garantuoti visas laisves bei nepriklausomybę nuo kitų valstybių. Žemaičių³⁴ seniūnijos instrukcijoje nurodyta „neleisti tokios valdymo formos, kuri varžytų laisves, piliečių turtą, garbę arba grėstų gyvybei”. Livonijos³⁵ atstovai taip pat „privalo rūpintis, jog būtų priimtas valdymo formos įstatymas, tačiau visoms trims provincijoms turi atstovauti lygus žmonių skaičius”. Anot Pinsko³⁶ instrukcijos, kuriama Įstatymų sargyba neturėtų perimti savo pirmtakės Nuolatinės Tarybos teisių. Be to, kviečiama panaikinti seimuose „liberum veto”. Minsko³⁷ seimelio atstovams buvo siūloma, priimant valdymo formos įstatymą, atsižvelgti į jau parengtą projektą, o Mozyriaus³⁸ delegatams - pasisakyti prieš slaptą balsavimą seimuose. Tikslus ir konkretus Riečicos³⁹ seimelio reikalavimas, skelbęs, jog, „įamžinant šio seimo atminimą, reikėtų priimti įstatymą, atmetantį Rusijos globą”. Tokį seimelio ketinimą nulėmė turbūt grėsmingas Rusijos artumas - jį nuo imperatorės valdžios