džios koncentravimo laikotarpiu, 1955–1957 m., ateistinė propaganda Lietuvoje laikinai susilpnėjo. Įsitikinusi, kad dėl to padidėjusi Bažnyčios įtaka gali kelti grėsmę režimo stabilumui, LKP vadovybė pradėjo svarstyti šios ideologinio darbo srities atgaivinimo planus anksčiau, negu buvo gautas signalas iš Maskvos.
Galutinį savo pavidalą ateistinio visuomenės indoktrinavimo sistema Lietuvoje įgijo 7-ojo dešimtmečio pirmojoje pusėje. Ateistinės propagandos organizavimas tapo vienu iš pagrindinių sovietų valdžios rūpesčių. Šalia toliau tobulintų spaudos ir žodinės agitacijos formų aktyviai imta naudoti ir vaizdinė agitacija: muziejininkystė, kinematografas, televizija, dailė. Spręsti ateistinės propagandos uždavinius pasitelkti rašytojai ir medikai. Nors antibažnytinė kryptis tebebuvo svarbi, stengiamasi vis daugiau dėmesio skirti religinės pasaulėžiūros ir dogmatikos kritikai. Svarbia visuomenės ateizavimo forma turėjo tapti ir pseudoreliginių bruožų suteikimas sovietinei ideologijai – tai geriausiai rodė naujų sovietinių švenčių bei apeigų diegimas.
DIE ANTIRELIGIÖSE PROPAGANDA IN LITAUEN 1944–1970
Arūnas Streikus
Zusammenfassung
Im Beitrag analysiert man die Entstehung des Mechanismus der antireligiösen Propaganda in Litauen nach der sowjetischen Okkupation. Das Modell dieser Propaganda, das ohne größen Veränderungen bis dem Zusammenbruch des Regimes funkzionierte, wurde in zwei Ettapen eingesetzt. Der erste Anstoß wurde Ende 1947 gegeben, der zweite – nach dem Jahrzehnt. Am Anfang wurde die ateistische Indoktrinierung der Geselschaft meistens durch Presse und Vorlesungen vollzogen, im Laufe der zweiten Welle wurden auch neue Formen ergriffen. Im Beitrag beschreibt man alle Kanäle der ateistischen Propaganda, die der sowjetische Regime benutzte: Presse, Vorlesungen, Muzeen, Kino, Radio und TV, Kunst, neue qasireligiöse Ritualen und Festen. Man analysiert auch die wichtigsten Dokumente und Beratungen der sowjetischen Regierung, in denen über die Aufgaben und Methoden der antireligiösen Propaganda geredet wurde.
Įteikta 2003 09 29
Priimta spaudai 2004 12 06 |