| tektūrą tyrinėtojai apibūdina kaip originalią dviejų kontroversiškų stilių sintezę, t. y. gotikinės sienų paviršiaus faktūros, aukšto stogo, kontraforsų ir bizantinio planavimo – vienos arba trijų dalių apsidės – simbiozę21. A. Jankevičienė pastebi tipiškus gotikinių cerkvių bruožus ir skirsto jas į tris specifines grupes22. Pirmoji – Vilniaus grupė (prie jos dar priskiriama Naugardukas ir Gardinas „su apylinkėmis“), kurioje cerkvės panašiausios į gotikines bažnyčias23; antroji – gynybinių cerkvių grupė, kuriai skiriamas Supraslis, o iš kitų autorės tekstų aiškėja, kad ir Malo Možeikovas (Murovanka) bei Synkovičiai24, ir trečioji – Voluinės grupė25.
Iki šiol architektūros istorikai gotikinių cerkvių atsiradimo aplinkybes komentavo abstrakčiai, t. y. kaip LDK stačiatikiškojo regiono atsigręžimą į Vakarų kultūrą. Vis dėlto A. Jankevičienės koncepcija leidžia į šį reiškinį pažvelgti konkrečiau. Aiškėja, kad dauguma pirmosios ir trečiosios grupių architektūros paminklų siejama su K. Ostrogiškio vardu ir datuojami XVI a. antruoju dešimtmečiu. O būtent antros grupės paminklus, tarp jų ir Kodenį (kuris, A. Jankevičienės nuomone, labiau priskirtinas pirmajai grupei), Maroszekas siejo su XV–XVI a. sandūros bažnytinės unijos sąjūdžiu26. Tiesa, dėl Supraslio ir, regis, dėl Kodenio pastatymo laiko Maroszekui abejonių nekyla – jos pastatytos kaip tik XV–XVI a. sandūroje, o dėl Malo Možeikovo27 (Murovanka) ir Synkovičių28 cerkvių jau sudėtingiau – jos datuojamos vėlesniu laiku.
Vis dėlto Maroszekas, palyginęs Malo Možeikovo ir Synkovičių cerkvių architektūrą su Suprasliu, mano, kad ir jos galėjo būti pastatytos XV–XVI a. sandūroje. Tam pasitelkti netiesioginiai argumentai: viena vertus, istoriografijoje teigiama, kad Malo Možeikovo cerkvės fundatorius buvo Šimkus Mackavičius, miręs 1542 m. Kadangi Mackavičių giminė su šia vietove aiškiai susijusi jau nuo 1494 m., autorius daro prielaidą, kad cerkvę Malo Možeikove pastatydino Šimkaus Mackavičiaus tėvas – Mackus Andriuškavičius apie 1500 m. (pagal bažnytinės unijos programą), antra vertus, Malo Možeikovo architektūra labai artima Suprasliui, nes ne-
--- p. 13–28; Dviejų stilių sintezė XVI a. Vilniaus cerkvių architektūroje, p. 167–179; taip pat žr. šios autorės darbus sintetiniuose veikaluose: Lietuvos architektūros istorija, Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, t. 1. Vilnius, 1987, p. 150–154; Vilniaus architektūra. Vilnius, 1985, p. 15; 303–311.
21 Apie tai plačiau žr. Jankevičienė A. Gotikinių bažnyčių kompozicija. Bendrieji ir saviti bruožai, p. 13–28.
22 Jankevičienė A. Stilių sąveika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinėje architektūroje, p. 12.
23 Autorė pažymi, kad šių cerkvių planas kvadratinis, tūris trinavis halinis arba vienanavis su trisiene apside užbaigta presbiterija arba su viena ar trimis pusapskritėmis apsidėmis. Kitame tekste autorė daro išvadą, kad dar labiau priartėjęs prie gotikinių bažnyčių yra Kodenas (šios cerkvės presbiterija siauresnė už navą), bet dažniausiai paskutinio suartėjimo žingsniu laikoma Naugarduko cerkvė, vienanavė, turėjusi vieną apsidę, kurios presbiteriją užbaigia trisienis (Jankevičienė A. Dviejų stilių sintezė XVI a. Vilniaus cerkvių architektūroje, p. 176).
24 Lietuvos architektūros istorija, 1, p. 311. Šios cerkvės, be jau minėtų bruožų, išsiskiria virš gotikiniais skliautais suskliaustų navų įrengta gynybine galerija. Visuose keturiuose jų kampuose išsikiša apskriti arba daugiakampiai bokštai, masyviose sienose ir bokštuose žioji šaudymo angos. Jas dengia aukštas stogas, matyti pusapskritės langų arkos (Jankevičienė A. Stilių sąveika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinėje architektūroje, p. 12).
25 Jos cerkvių architektūroje išryškėja rusų architektūros poveikis – cerkvių tūris keturstulpis, kryžminis-kupolinis, jos turi penkis kupolus, tačiau, pasak autorės, plytų rišimo būdas ir kiti architektūros elementai – kontraforsai, skliautai, smailėjančios angų arkos pasisavinti iš gotikos (Jankevičienė A. Stilių sąveika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinėje architektūroje, p. 12).
26 Maroszek J. Dziedzictwo unii kościelnej..., s. 10.
27 Dėl šios cerkvės datavimo nėra vienos nuomonės. M. A. Tkačiovas ją datuoja 1516–1542 m. (Tkačiov A. M. Zamki Belorussi. Minsk, 1987, s. 206). O štai Baltarusijos istorijos ir kultūros paminklų sąvade nurodoma kita data – 1524 m. (Zbor pominikow gistorii i kultury Belarussi, Grodzenskaja woblast. Minsk, 1986, s. 348).
28 Neaišku, kas yra šios cerkvės fundatorius, tačiau
J. Maroszekas spėja, kad Synkovičių pavadinimas gali būti susijęs su Šimkumi Mackavičiumi (Szymko Mackowicz) – Szymkowicze – Synkowicze. (Maroszek J. Pogranicze Litwy…, s. 149–150.) |
dizainas ir programavimas giriaus