sius“ LKP (Lietuvos komunistų partijos) bei sovietų valdžios istorijos „analus“⁴  ir kartu – aukšto kompartijos funkcionieriaus apkaltintas „moralinių revoliucionieriaus principų laužymu“⁵. Šis mokslininkas yra parašęs atvirai konjunktūrinių tekstų ir kita vertus – stebinęs savo kolegas principinga laikysena itin komplikuotų ir „pavojingų klausimų“ atžvilgiu⁶.

Kokios priežastys suformavo gluminantį „Jano fenomeną“? Kaip suprasti ir paaiškinti visas šias kontroversijas? Šiuo atveju tik signalizuojame problemą ir būtino nuoseklaus tyrimo poreikį, susiaurindami savo analizės lauką iki vieno teksto – J. Jurginio daktaro disertacijos „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“⁷. Galbūt šis tyrimas padės žengti žingsnį kitų „Jano“ mįslių sprendimo link...

Problema ir tyrimo kontūrai

Negausiuose bandymuose konstruoti sovietinės lietuvių istoriografijos tyrimo metodiką bei ja operuoti⁸  J. Jurginio veikalas „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“ yra įvardijamas kaip sovietinės istoriografijos potencialių galimybių viršūnė⁹. Tačiau kai kurias prof. A. Bumblausko, pasiūliusio sovietinėje istoriografijoje skirti komunistinį pragmatizmą, leninizmą-stalinizmą ir marksizmą, įžvalgas bei iš jų plaukiančias nevienareikšmes prielaidas¹⁰  derėtų patikrinti preciziška minėto darbo analize ir galbūt pakoreguoti. Taigi formuluojame problemą – ar J. Jurginio „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“ peržengė stalininio modelio ribas, ar visgi tebuvo vienas geriausių pastarosios schemos pritaikymo LDK socialinei problematikai pavyzdžių.

J. Jurginio daktaro disertacijos ir kartu – jo moksliniame diskurse funkcionavusio teorinio modelio svarstybas išskaidysime į keletą etapų. Visų pirma pamėginsime užfiksuoti ir keliais akcentais išryškinti bendriausius šio mokslininko refleksijos ypatumus, vėliau pereisime prie bandymo identifikuoti studijos „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“ teorinį modelį su konkrečiu marksistinės paradigmos „porūšiu“: leninine-stalinine arba marksistine prieiga. Ir galiausiai mėginsime išsiaiškinti, ką konkrečiai marksizmas davė brandžiausiam
J. Jurginio veikalui istorinės realybės suvokimo bei eksplikavimo arba kitaip – metodo prasme.

 ___

 4 Žr.: Burokevičius M. Tarybų Lietuvos socialistinės inteligentijos susiformavimas // Leninizmo pergalė Lietuvoje. Vilnius, 1970, p. 225; Lietuvos Komunistų Partijos istorijos apybraiža. T. 2 (1920–1940). Vilnius, 1978, p. 200, 243, 294, 323, 401, 417; Šarmaitis R. Už tarybų valdžią, Lenino idėjas // „Tiesos“ kelias, 1917–1977: Lietuvos komunistinės spaudos istorijos puslapiai. Vilnius, 1977,
p. 29.

 5 Žr.: Šumauskas M. Kovų verpetuose. Vilnius, 1978, p. 229. (Pirmasis šios knygos leidimas pasirodė 1973 m.)

 6 Duoklės sistemai pavyzdžių galima rasti daugelio sovietmečiu dirbusių istorikų bibliografijose. Šiuo atveju stebina J. Jurginio gebėjimas suderinti buvimą „pozicijoje“ su „opozicionieriui“ pritinkančiais veiksmais. Drąsios laikysenos pavyzdžiu galėtų būti Mokslų akademijos Visuomeninių mokslų sekcijos pasitarime „Apie Latvijos, Lietuvos ir Estijos TSR MA visuomeninių mokslų padėtį ir pagrindines tyrimo kryptis“, vykusiame 1966 m. gruodžio 29 d., J. Jurginio skaitytas pranešimas. Jame, svarstant Lietuvos prijungimo prie Rusijos, nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo, LDK vertinimų prieštaras, deklaruojamas korektiškų apibrėžčių ir vertinimų poreikis. Žr.: LMAA. F. 16, ap. 1, b. 238, l. 92–95.

 7 Jurginis J. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje. Vilnius, 1962.

 8 Žr. 2 nuorodą.

 9 Bumblauskas A. Ar būta marksizmo, p. 394; Bumblauskas A. Konfliktai Lietuvos sovietinėje istoriografijoje, p. 114.

 10 Bumblauskas A. Ar būta marksizmo, p. 394: „…dabar, tiksliau apsibrėžus marksizmą, manome, kad J. Jurginis, matydamas baudžiavos Lietuvoje ir Rusijoje skirtumus, pastarosios nelaiko kokybine specifika (stalininio Rusijos baudžiavos modelio vietą J. Jurginio koncepcijoje dar reikėtų aiškintis).“ Ši tezė suponuoja vertinimą: „Jei taip, tai J. Jurginio veikalas yra vienas iš retų leninizmo – stalinizmo „pataikymų“ į tipologiškai artimų ir marksizmo modeliui neprieštaraujančių feodalizmo kilimo Lietuvoje procesų įžvalgų“ (ten pat).