Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai19 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (19 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 19

Kariuomenės pirmūnų sąjungos įkūrimas ir veikla 1937–1940 metais

Jurevičiūtė Aušra

Vyriausioji muziejininkė

Vytauto Didžiojo karo muziejus

Donelaičio g. 64, LT-44248 Kaunas

Tel. (837) 20 96 20

El. paštas: ausra.jureviciute@hotmail.com

 

Lietuvoje nuo 1923 m. iki 1940 m. veikė septynios, įvairiu laiku įsikūrusios, buvusių karių organizacijos: Lietuvos karo invalidų Vyčių brolija (1923 m.)1, Lietuvos invalidų sąjunga (1923 m.), Atsargos karininkų sąjunga (1924 m.)2, Lietuvos kariuomenės savanorių sąjunga (1927 m.)3, Vytauto Didžiojo universiteto atsargos karininkų korporacija „Ramovė“ (1932 m.), Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga (1933 m.), Kariuomenės pirmūnų sąjunga (1937 m.). Šios organizacijos ir jų veikla istorikams ir visuomenei yra mažai žinomos. Todėl šio straipsnio tikslas yra supažindinti su vėliausiai įsikūrusia buvusių karių organizacija, Kariuomenės pirmūnų sąjunga, stengiantis atskleisti jos įsikūrimo priežastis ir veiklos ypatumus bei bandant įvertinti, kiek jos nariai prisidėjo kuriant Lietuvos kariuomenę ir kovojant už Lietuvos nepriklausomybę.

Straipsnis parengtas daugiausia remiantis archyviniais šaltiniais, esančiais Lietuvos valstybės centriniame archyve (fondas 1446) ir to laikotarpio periodika: žurnalais „Kardas“, „Karys“, „Trimitas“– rašiusiais išsamius straipsnius apie Kariuomenės pirmūnų sąjungos įsikūrimą ir jos narių nuveiktus darbus carinės Rusijos kariuomenėje, kuriant lietuviškus junginius, bei laikraščiais, kurie skelbė tik trumpas žinutes apie organizacijos susirinkimus. Lietuviškoje istoriografijoje ši organizacija sulaukė tik vieno puslapio teksto, kuris yra G. Surgailio straipsnyje, paskelbtame karo archyve4. Lenkijoje išleistame leidinyje „Mniejszości narodowe i wyznaniowe w siłach zbrojnych Drugiej Rzeczypospolitej 1918–1939“ yra autorės straipsnis rusų kalba apie lietuvių karinių dalinių formavimą Rusijos kariuomenėje 1917–1919 m. ir 1937 m. jų dalyvių įkurtą Kariuomenės pirmūnų sąjungą5. Plačiau apie tautinių dalių kūrimą Rusijoje galima pasiskaityti Vytauto Lesčiaus knygoje „Lietuvos kariuomenė 1918–1920“6.

---

1 Nuo 1936 m. Lietuvos laisvės kovų invalidų drau-
gija.

2 Nuo 1936 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjunga.

3 Nuo 1933 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga.

4 Surgailis G. Karinės-visuomeninės organizacijos Lietuvoje 1918–1940 m. // Karo archyvas XIV. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 1997.

5 Jurevičiūtė A. Ėčņīāöū – āīåķķīńėóęąłčå Šīńńčéńźīé ąšģčč ā 1917–1919 ćīäąõ č čõ ńėóęįą
ā Āīīšóęøķķūõ Ńčėąõ Ėčņīāńźīé Šåńļóįėčźč // Mniejszości narodowe i wyznaniowe w siłach zbrojnych Drugiej Rzeczypospolitej 1918–1939. Toruń, 2001.

6 Lesčius V. Lietuvos kariuomenė 1918–1920. Vilnius, 1998.

80

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus