| mokslą iš pradžių buvo 300 auksinų, o vėliau - 600 auksinų per metus. Įstatų 15 straipsnis skelbė, jog baigę mokslą ir išlaikę egzaminus komisijoje, kurioje dalyvauja valdžios atstovas, Aukštųjų kursų absolventai įgyja aukštojo mokslo baigimo teises. Aukštųjų kursų lektoriais galėjo būti: 1) anksčiau dirbę aukštosiose mokyklose profesoriai, docentai, privačiai dirbantys docentai ir laborantai, 2) asmenys, baigę aukštąjį mokslą ir dirbę mokslo tiriamąjį darbą, 3) asmenys, turintys paskelbtų mokslo darbų. Lektorius, laborantus ir praktikos darbų vadovus konkurso tvarka rinkdavo skyrių (fakultetų) tarybos, o tvirtindavo Aukštųjų kursų taryba. Aukščiausia kursų valdžia - taryba. Ji rinkdavo Aukštųjų kursų vadovą, jo padėjėją ir tarybos sekretorių. Aukštųjų kursų tarybą sudarė visi lektoriai, pagalbinis mokslo personalas, klausytojų ir Aukštųjų mokslų draugijos atstovai. Visus mokymo organizavimo ir mokslo reikalus savarankiškai tvarkė skyrių (fakultetų) tarybos, kuriose dalyvavo visi skyriaus lektoriai, pagalbinis personalas ir klausytojai. Aukštųjų kursų lėšas sudarė Aukštųjų mokslų draugijos skiriamos lėšos, klausytojų mokestis už mokslą, valstybės pašalpa, įstaigų, organizacijų ir atskirų asmenų aukos. Aukštųjų kursų finansinei padėčiai tikrinti įstatuose buvo numatyta sudaryti revizijos komisiją iš dviejų Aukštųjų kursų tarybos ir dviejų Aukštųjų mokslų draugijos revizijos komisijos išrinktų narių.
Aukštuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal mokymo planus ir programas, panašias į universitetų. Aukštųjų kursų mokymo planas26 rodo, jog teisių ir humanitarinių mokslų skyriuose mokslas turėjo trukti 3 metus (6 semestrus). Pastarasis skyrius turėjo 5 sekcijas. Tai - filologijos, filosofijos, istorijos, literatūros ir pedagogikos, kurių kiekviena apėmė po 6-8 profilines disciplinas. Teisių skyriaus mokymo planas numatė 19 disciplinų. Matematikos ir fizikos skyriuje mokslo trukmė - 3,5 metų (7semestrai). Čia numatyta dėstyti 15 disciplinų. Technikos ir gamtos skyriuose mokslas truko 4 metus (8 semestrus). Iš jų pirmajame buvo numatyta studijuoti 22, antrajame - 16 mokslo dalykų. Medicinos skyriuje mokslas turėjo trukti ilgiausiai - 5 metus (10 semestrų). Čia klausytojai privalėjo išklausyti 36 mokymo dalykų kursą. Sutvarkę juridinius Aukštųjų kursų kūrimo reikalus ir parengę tam reikalingus dokumentus, pirmosios aukštosios mokyklos organizatoriai ėmėsi materialinės bazės kūrimo. Visų svarbiausias buvo lėšų klausimas. Aukštųjų mokslų draugijos taryba 1919 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 4 rašė švietimo ministrui, jog „dėl lėšų trūkumo, valdžiai tuo tarpu atsisakius steigti Kaune aukštąją mokyklą, Aukštųjų mokslų draugija ėmėsi to darbo ir nutarė įkurti Aukštuosius kursus (...). Draugija, tarp kitko, mano suorganizuoti loteriją, kuri |
dizainas ir programavimas giriaus