| vės ten, kur reikalinga tikybinės ištikimybės liudijimas.“85 Nuošalyje neliko ir Aukštųjų kursų klausytojai. Jų atstovai P. Gaužinis (Humanitarinio skyriaus seniūnas), Č. Rakuckas (Gamtos skyriaus seniūnas), M. Neuronis, A. Purinas, Vailonis aktyviai dalyvavo visuomeninių organizacijų susirinkimuose86.
Vyriausybė 1922 m. vasario 14 d. posėdyje, nelaukdama, kol Steigiamasis seimas priims universiteto statutą, nutarė universitetą atidaryti Kaune vasario 16 dieną, remdamasi 1918 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Valstybės Tarybos patvirtintu Vilniaus universiteto statutu. Steigiamojo seimo pirmininkas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas A. Stulginskis, kalbėdamas iškilmingame vasario 16 d. Steigiamojo seimo posėdyje, džiaugėsi, kad „Per Nepriklausomybės šventę padėtas tvirčiausias nepriklausomybės akmuo, – atidarytas Lietuvos universitetas. Mažų tautų nepriklausomybė ir laisvė negali būti remiama ir saugojama tik ginklo pajėga.“87
A. Stulginskis, aptardamas Steigiamojo seimo darbus ir kalbėdamas apie valstybės suverenitetą, teigė: „Tuo nepriklausomybės globėju, valstybės sargu yra švietimas ir mokslas. Turėdami savąjį universitetą, savos kultūros židinį, ir stropiai rūpindamiesi jo tobulėjimu, sutvirtinsime valstybės pamatus.“88 Įkurto universiteto rektoriumi paskirtas prof. J. Šimkus, dėkodamas už vyriausybės jam parodytą pasitikėjimą, „abejojo ar pasiseks jam priedermes tinkamai atlikti, nes visuomenė iš universiteto daug ko laukia, o vyriausybė labiausia atkreips akį į valstybės sienų gynimą, ir gali pritrūkti lėšų universiteto reikalams.“89
Universitetas pradėjo veikti, o statutas dar vis buvo svarstomas Steigiamajame seime, Švietimo komisijoje. Universiteto dėstytojas A. Janulaitis kaltino vyriausybę, kad ši pakeistą universiteto statutą į Steigiamąjį seimą atidavė be įkurto universiteto žinios. „Toksai svarstymas Statuto sumanymo, neatsiklausus universiteto paties, gali sudaryti keblumų jo gyvenime.“90 Švietimo ministerija į tokius A. Janulaičio pareiškimus atsakė, kad „universitetas dar nesuaugęs, taigi Švietimo ministerija gali ir privalo tai daryti.“91 Toks Švietimo ministerijos argumentas prieštaravo 1918 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Valstybės Tarybos priimto ir po Lietuvos universiteto įkūrimo veikusio Vilniaus universiteto statuto 41 straipsniui, kuriame teigiama: „Statuto atmainų iniciatyva nuo universiteto tepareina.“92 A. Janulaitis, polemizuodamas su Švietimo ministerija, nurodė: „būdamas nesuaugęs, universitetas pats tvarkosi be Švietimo ministerijos kišimosi <…> fakultetai tvarko vidaus gyvenimą § 8.9.10, vykdo egzaminus laipsniui § 14 ir t. t. Todėl reikia prieiti išvados, jog ir „nesuaugusiam“ universitetui vienam priklauso statuto atmainų iniciatyvos teisė.“93 Nesutarimai tarp Aukštųjų kursų dėstytojų ir Švietimo ministerijos tęsėsi nuo 1921 m. rudens.
Iki 1922 m. vasario pradžios visuomenė, kol galėjo daryti įtaką vyriausybei ir Steigiamajam seimui, svarstė universiteto statuto projektus ir aktyviai reiškė savo poziciją. Socialistams liaudininkams demokratams ir Valstiečių sąjungos blokui pasitraukus iš koalicinės vyriausybės su Krikščionių demokratų bloku, visuomeninių organizacijų veikla priblėso, nes Socialistų liaudininkų demokratų ir Valstiečių sąjungos
_____________________________________________
86 LVA. F. 1078, ap. 2, b. 131, l. 213.
87 Lietuvos universitetą atidarius // Lietuva, 1922, vasario 19.
88 Ten pat.
89 Universiteto atidarymas // Lietuvos mokykla. 1922, vasario 2–3, p. 109.
90 A. Janulaitis 1922 13 14 siunčia „Lietuvos žinioms“. MA. F. 1078, ap. 2, b. 131, l. 213.
91 Ten pat.
92 Ten pat.
93 Ten pat. |
dizainas ir programavimas giriaus