kesnės ir stipresnės už patį kamieną. Šiandien jau turime ir tų abiejų literatūros šakų istorijas: tai minėtasis L. Gi­neičio veikalas "Prūsiškasis patriotizmas ir lietuvių literatūra" ir Kazio Bradūno su Rimvydu Šilbajoriu parūpinto­ji "Lietuvių egzodo literatūra". O bandymų integruoti egzodo literatūrą į visą lietuvių literatūros istoriją randame Pr. Naujokaičio keturtomio paskutiniame (ketvirtajame) tome. Tačiau tai - tik problemos sprendimo apmatai. Ateityje neišvengiamai dar keisis vertybių atranka, jų gradacija ir grupavimas.

VIII. Metodologija ir periodizacija

Neįmanoma parašyti visiems tinkančios ir visiems vienodai patinkančios literatūros istorijos. Vienaip ją ma­tys estetas, ieškantis literatūroje grožio, meno, estetinių vertybių; kitaip skaitys ideologas, sociologas ar kultūrolo­gas, kuriuos pirmiausia domina literatūroje atsiskleidžiančios idėjos bei pažiūros; dar kitaip ji atrodys tam, kuriam rūpi literatūra kaip tautos sąmoningumo išraiška, ir t. t. Be to, lietuviškoji (lietuvių kalba kurtoji) literatūra iš pra­džių (iki XIX a.) plėtojosi skatinama daugiausia religinių motyvų, vėliau (XIX a.) - patriotinių, o dar vėliau (XX a.) - estetinių, tačiau šie visi motyvai irgi buvo ir tebėra dažnai susipynę. Būtų idealu tuos visus ir visokius in­teresus ir motyvus suderinti, bet praktiškai tai sunku padaryti. Vis tiek tenka pasirinkti pagrindinį požiūrį, vyrau­jantį principą. Šiandien svarbu, Simono Stanevičiaus žodžiais tariant, pataisyti, ką amžiai pagadino. O amžiai la­biausiai pagadino mūsų tautos istorijos sampratą. Todėl ir dabar rašomos ar artimiausiu metu rašysimos lietuvių literatūros istorijos pirmiausia turėtų padėti formuoti teisingą mūsų tautos istorinio kelio sampratą. Didieji lietu­vių literatūros istorijos tarpsniai, mano manymu, turėtų būti skiriami pagal svarbiausius (lemtingiausius) tautos gyvenimo įvykius: 1) iki 1795 m. (valstybės praradimo); 2) 1795-1918 m. (kova dėl tautos gyvybės išsaugojimo ir dėl valstybės atkūrimo); 3) 1918-1940 m. (Nepriklausomybės laikotarpis); 4) 1940-1990 m. (antroji okupacija; Lietuva ir egzodas); 5) nuo 1990 m. (Nepriklausomybės atgavimo). Tuose rėmuose galima spręsti detalesnės peri­odizacijos klausimus ir specialias literatūros problemas.

IX. Išvada

Taigi literatūros istorija pati tolydžio ieško savo objekto stengdamasi suprasti jo istoriškumą, ir tas ieškoji­mas, tos pastangos yra jos gyvybingumo sąlyga ir pati jos gyvybė.