Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai1 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (1 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 1

LKP III-jame suvažiavime buvo pažymėta ir tai, jog CK leidimu partinis darbas buvo vedamas taip pat žydų darbininkų Kultūr-Lygoje19 (organizacija įkurta 1919 m. žydų liberaliosios inteligentijos atstovų siekiant skleisti žydų darbo masėse idiš kalbą — R. V.). Nuo 1920 m. Kultūr-Lygos vadovybėje įsigali kairiosios pakraipos jėgos, ginančios žydų proletariato klasinius interesus kaip svarbiausius greta kultūrinių. 1921 m. ši organizacija turėjo apie 200 narių, o jos valdybos narių dauguma — 7 iš 9 priklausė komunistų partijai20. Valdžios puolimų prieš kairiąsias profsąjungas, kurių 1921 m. pr. vien tik Kauno m. per savaitę buvo uždarytos 6 iš 17 čia veikusių21, sąlygomis Kultūr-Lygos konferencija priėmė nutarimą įkurti sekcijas darbui žydų tarpe22.

Lietuvos KP vis dėlto gana sunkiai sekėsi spręsti savo revoliucinius uždavinius tarp tautinių mažumų. Komunistams neišvengiamai reikėjo paisyti nacionalumo veiksnį. Tai vertė juos kurti bent partines kuopeles atskirai žydams, lietuviams ir pan. 23 Iš LKP CK Organizacinio biuro (įkurtas 1922 m. darbui Lietuvoje, reorganizavus CK — R. V.) nario F, Abramavičiaus 1923 m. vasarą pateiktos CK Politiniam biurui (įkurtas 1922 m., dirbo Maskvoje - R. V.) informacijos24 matyti, kad steigiamų grynai žydų partinių kuopelių nariai daugiausia visiškai nesuprasdavo tarp komunistų gana plačiai praktikuotos rusų kalbos. Tuo tarpu žydų sekcijos nariai, užimti bendru partiniu darbu, nepajėgė dirbti specialiai ir tarp žydų darbininkų apskritai.

Tautinių kuopelių partijoje atsiradimą LKP vadovai vėlgi vertino kairuoliškai, labai kritiškai, kaip smulkiaburžuazinės įtakos partijoje pasekmę, priėmus į ją kai kuriuos narius ne iš pramonės proletariato. Jų nuomone, tai esą trukdę prieiti prie darbininkų masių ir joms vadovauti25.

Z. Angarietis 1923 m. rugpjūčio 18 d. laiške LKP CK Orgbiurui rašė, jog LKP ir Komjaunimo Sąjungos veiklos pamatu gali būti tik lietuviai darbininkai (Kaune — dar ir lenkai), nes tik jie dirba didesnėse įmonėse26. Darbe su žydais, daugiausia dirbusiais smulkiose įmonėse, Z. Angarietis reiklavo būti itin atsargiems, nes sutelkus pagrindinį dėmesį tik jiems galėjo susidaryti pavojus komunistams pavirsti socialdemokratine partija27. Iš to išplauktų logiška išvada, kad

41

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus