Daugelis šaltinių iki šiol dar nebuvo naudojami mokslo tikslams, todėl autorius nuoširdžiai tikisi, jog straipsnyje išdėstyti atlikto tyrimo rezultatai papildys kai kurias ankstesniuose istorikų darbuose pateiktas faktų interpretacijas, taip pat leis susidaryti išsamesnį anksčiau beveik netyrinėto 1935–1937 m. vykusio nacionalsocialistinio judėjimo Klaipėdos krašte vaizdinį.

„Ob auch Wölfe vorde und hinten bellen, unser Ziel wird ereicht...“ – „Ir nors vilkai priešaky ir užpakaly loja, mūsų tikslas bus pasiektas...“ Tokiais žodžiais dr. E. Neumann užbaigė 1935 m. sausio 9 d. laišką žmonai⁸.

Deja, reikia pripažinti, kad priemonės, kurių ėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, veiksmingai nesutrukdė siekti to „tikslo“. Iš 8244 oficialių CSA ir SVG narių Kariuomenės teismo sprendimu buvo nubausti tik 87, t. y. vyriausioji vadovybė, apylinkių vadai ir žudikai. Laisvėje liko apie 1000 SVG partijos blokų ir mažesnių padalinių vadų, kurie slaptai tęsė veiklą. Tačiau nacionalsocialistinis judėjimas perėjo į kokybiškai naują stadiją. Visų pirma imtasi ypač stiprinti ryšius ir koordinaciją su atitinkamomis Vokietijos institucijomis; antra – visas judėjimas buvo decentralizuotas, t. y. nacionalsocializmo skleidimo židiniai buvo sukurti beveik kiekvienoje legaliai Klaipėdos krašte veikusioje organizacijoje; trečia – nebeliko spontaniškumo, viskas buvo vykdoma labai nuosekliai ir organizuotai.

Praėjus trims mėnesiams po Kariuomenės teismo sprendimo paskelbimo, t. y. 1935 m. birželio pradžioje, pasireiškė kiek aktyvesnė buvusių nacionalsocialistinių partijų narių veikla. Pareigas vėl pradėjo eiti suspenduoti Klaipėdos krašto autonominės policijos vachmistrai, buvę SVG nariai⁹. E. Neumanno ir T. von Sasso byloje išteisintas mokytojas, buvęs SVG narys H. Lakischus vėl pradėjo mokytojauti Nidoje¹⁰. Į autonomines krašto įstaigas buvo grąžinta ir daugiau tarnautojų bei valdininkų, priklausiusių uždraustoms organizacijoms. Minėtas mokytojas H. Lakischus Valstybės saugumo policijos užverbuotam agentui buvo prasitaręs, kad, suderinęs „veiklos gaires“ su žymesniais vadais, tęs SVG partijos liniją (reikia manyti, ruošėsi atnaujinti ideologinį moksleivių apdorojimą)¹¹. Pirmosiomis birželio savaitėmis „noimanininkai“ rūpinosi ryšių su Vokietija atnaujinimu ir stengėsi atgaivinti SVG veiklą¹². Iš naujo pradėtas organizacinis darbas. Buvę nariai per paskirtus tarpininkus iš patikimųjų rato buvo kviečiami atvykti į konspiracines vietas, kur buvo tikrinami ir savotiškai egzaminuojami. Taip išsiaiškinus ištikimumo ir patikimumo laipsnį, SVG nariai buvo iš naujo prisaikdinami¹³. 1935 m. liepos pradžioje atnaujinti ir lauko pratimai (liepos 16 d. į kalėjimą pas dr. E. Neumanną atvyko W. Suhr. Kalėjimo prižiūrėtojas nugirdo, kaip W. Suhr kalbėjo dr. E. Neumannui apie jaunuolių grupes, kurios jau yra paruoštos ir rengia žygius į pajūrį¹⁴). Tuo pačiu metu pradėti perse-

___

 ⁸ 1935 m. sausio 17 d. atsitiktinis agentūrinis pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 616, l. 53.

 ⁹ 1935 m. birželio 17 d. atsitiktinis agentūrinis pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 329.

 ¹⁰ 1935 m. gegužės 3 d. agento Raitelis pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 309.

 ¹¹ 1935 m. gegužės 3 d. agento Raitelis pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 309.

 ¹² 1935 m. birželio 19 d. agento Veisbery praneši-
mas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 341.

 ¹³ 1935 m. rugsėjo 25 d. agento Markus praneši-
mas // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 608.

 ¹⁴ 1935 m.liepos 16 d. informacija // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 615, l. 393.