ALBINAS KUNCEVIČIUS, ALEKSIEJUS LUCHTANAS Lietuvos proistore vadiname laikotarpį nuo pirmųjų žmonių apsigyvenimo (10-9 tūkst. prieš Kr.) iki valstybės susidarymo (XIII a. pirmieji dešimtmečiai). Terminas "proistorė" nėra visuotinai priimtas ir sovietinėje istoriografijoje beveik nevartotas. A. Šapokos redaguotoje "Lietuvos istorijoje" vartotas terminas "priešistoriniai laikai", t. y. laikai, "kurie nepaliko jokių rašytinių liudijimų apie žmonių gyvenimą".1 Archeologas J. Puzinas vartojo terminą "Lietuvos proistorė" (jo knyga, apibendrinanti Lietuvos archeologų nuveiktą darbą prieš Antrąjį pasaulinį karą, pavadinta "Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys")2, nors jo ankstyvuose darbuose randame ir terminą „priešistorinė archeologija" (straipsnis "Priešistorinė archeologija ir jos tyrimo metodai").3 M. Alseikaitė-Gimbutienė taip pat vartojo abu terminus: "priešistorė" ir "proistorė" (jos knyga apie baltus pavadinta "Baltai priešistoriniais laikais")4. Z. Ivinskis paprastai vartojo "proistorės" terminą (Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties").5 Proistorės terminą įvedė J. Puzinas, pasitaręs su prof. A. Saliu, nors "priešistorė" dar ilgai išliko įteisinta Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus įstatymu (taip buvo vadinamas vienas iš muziejaus skyrių "Priešistorinis skyrius").
Mes vartojame terminą "Lietuvos proistorė", kuris, mūsų manymu, geriau atskleidžia šio laikotarpio esmę ir nesupriešina archeologijos ir istorijos mokslų. Be to, proistorės terminas morfologiškai artimesnis nusistovėjusioms ir plačiai vartojamoms sąvokoms - protėvynė, probaltai, proindoeuropiečiai, protomiestai ir t. t. Archeologai proistorės laikotarpį dalija į akmens, žalvario ir geležies amžius, o juos dar skirsto į smulkesnius periodus. Proistorės laikotarpio periodizacija nuo seniausių laikų iki Romos imperijos žlugimo sutampa su bendrais istoriniais procesais. Taip perėjimas tarp mezolito ir neolito atsekamas ne tik pagal naujus dirbinių tipus (naujos akmens apdirbimo technologijos, keramikos pasirodymas), nes tai ir lūžis ekonomikoje: perėjimas prie sėslaus gyvenimo (stovyklavietes pakeičia gyvenvientės), palaipsnis perėjimas prie naujų ūkininkavimo formų (gamybinio ūkio pradžia). Materialinėje kultūroje panašūs ryškūs pokyčiai, sutam- |
dizainas ir programavimas giriaus