mo liekanos. Duobės ar griovio užpilde aptikta smulkių buitinės keramikos, dubeninių koklių fragmentų ir moneta – XVII a. vidurio Rygos miesto šilingas. Pietinėje aikštelės dalyje kastame 14 šurfe aptikti vienoje duobėje greta vienas kito suguldytuose karstuose buvę 4 žmonių skeletai. Kapai datuoti ne ankstesniu kaip XVI a. pabaiga laikotarpiu⁷². Ne visai aišku, koks buvo ryšys tarp aptariamųjų ir ant netoliese buvusių kalvų įrengtų gynybinių įrenginių. 1989 m. ant bevardės kalvos greta dab. Užupio gimnazijos kastame šurfe aptikta žmonių palaikų – pavienių ir masinių kapų⁷³. Kapai datuoti XVII a. viduriu. Galbūt karo metu žuvę žmonės laidoti kažkokiame gynybinės paskirties griovyje. Į šį ir kitus klausimus atsakyti galėtų padėti nuoseklesni archeologiniai tyrinėjimai Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato rytinėje dalyje.

Kokia buvo miesto ir pilių teritorijos gynybos iš šiaurinės–šiaurės rytinės dalies koncepcija? Manytume, kad ruošiantis karui su Maskva buvo numatyta sujungti pietinę–pietrytinę gynybinę liniją ir iš pavienių bastioninių įtvirtinimų sudarytą tokią liniją Altarijoje. Prielaidą, kad buvo sumanyta įrengti gynybinius įtvirtinimus linijoje tarp šanco „Gedimino kapo kalne“ ir dešiniojo Vilnios kranto galima daryti įvertinant 1737 m. pažymėtų bastioninių įtvirtinimų ir iki šiol išlikusių bei aptiktų natūros tyrimų metu laidojimo paminklų padėtį erdvėje. Kaip buvo numatyta ginti strategiškai svarbų Polocko kelią? Pabūklų, esančių „Gedimino kapo kalno“ šance, apšaudymo erdvę turėjo riboti bevardės kalvos, esančios tarp dab. Polocko ir Filaretų gatvių, istoriniame Popinės priemiestyje. Todėl, ruošiantis XVII a. viduryje vykusiam karui su Maskva, turėjo būti numatyti gynybiniai įrenginiai dab. Polocko g. teritorijoje. Įtvirtinimams įrengti buvo tinkamos kalvos prie dab. Kreivojo skersgatvio. M. Morelovskis manė, jog Kreivojo skersgatvio rajone būta ankstyvų gynybinių įtvirtinimų⁷⁴, tačiau archeologinių tyrinėjimų metu nei šiose kalvose, nei netoli jų tokių įtvirtinimų liekanų aptikti nepavyko⁷⁵. Kokia galėjo būti spėjamos bastioninės gynybinės linijos materialioji išraiška? Manytume, kad pirmiau minėtų kalvų, o galbūt ir vad. Žvyro kalno (netoli dab. Žvirgždyno g. ir Bernardinų kapinių) viršutinėse dalyse buvo įrengti (numatyta įrengti?) nedideli bastioniniai įtvirtinimai pabūklams. Kalvų ir kitų natūralios kilmės darinių viršutinėse dalyse bei šlaituose galėjo būti įrengti pylimai, aštrikuolių tvoros. Tikėtina, kad tokių užtvarų būta terasose „Gedimino kapo kalno“ piliakalnyje, panašios terasos yra suformuotos ir bevardėje kalvoje tarp Kreivojo skg. ir Olandų g. Tačiau atsižvelgdami į sudėtingą vietovės reljefą manytume, kad bastioniniai įtvirtinimai istoriniame Popinės priemiestyje buvo, ko gero, vietinio pobūdžio – jie nebūtinai jungėsi vieni su kitais. Priešais pietinės–pietrytinės bastioninės gynybinės linijos šiaurinį galą dešiniajame Vilnios krante 1810 m. įkurtos Bernardinų kapinės⁷⁶. Rekonstruojant menamą bastioninių įtvirtinimų atkarpą atkreiptinas dėmesys į šlaito Bernardinų kapinių rytinėje dalyje padėtį. greta Polocko g.–kreivojo skg. sankirtos buvo kapinaitės, kuriose būta masinių, XVII a. viduriu datuotų, kapų⁷⁷. Dalis kapų buvo aptikti gana negiliai nuo dabartinio žemės paviršiaus, kai kuriose tirto ploto vietose kultūrinio sluoksnio storis menkas. Šie faktai leidžia teigti, kad vietovės reljefas buvo performuotas vykstant vėlesnei ūkinei veiklai. Dešiniojoje Polocko g. pusėje (greta sklypo Po-

---

⁷² Ten pat, p. 19.

⁷³ Ten pat, p. 8–12, brėž. 5–9.

⁷⁴ Markevičienė J. Pamiršta hipotezė..., p. 39.

⁷⁵ Vainilaitis V. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Kreivojo skersgatvio rajone. Vilnius, 1993. LIIR, f. 1, b. 2135.

⁷⁶ Girininkienė V. Vilniaus kapinės..., p. 115.

⁷⁷ Girlevičius L. Nežinomi Užupio senkapiai // Kultūros paminklai Nr. 7. Vilnius, 2000, p. 57–61.