| rugsėjį buvo surengti zoniniai ateistinių kino filmų festivaliai, per kuriuos atitinkamo turinio kino juostos (,,Debesys virš Borskojės“, ,,Ivanna“ ir kt.) buvo parodytos visuose rajonuose. 7-ojo dešimtmečio pradžioje pirmuosius antireliginio siužeto dokumentinius kino filmus sukūrė ir Lietuvos kino studija (toliau LKS): ,,Kryžiaus šešėlyje“ (1962 m.), ,,Juodoji procesija“ (1963 m.). Pirmasis filmas buvo grynai antibažnytinio, antiklerikalinio pobūdžio, antrojo taikinys buvo tradicinės liaudies religingumo formos: atlaidai, šventų vietų lankymas. Beje, ,,Juodoji procesija“ nelengvai perėjo cenzūros filtrą. Svarstant šį filmą Ateistinės propagandos koordinavimo tarybos posėdyje, dauguma jos narių gana griežtai kritikavo filmo kūrėjus ir prieštaravo tam, kad jis būtų rodomas masinei auditorijai. Vieniems atrodė, kad filmas neduoda aiškių atsakymų, yra objektyvistinis ir pan. O Fatina Butienė netgi tvirtino, kad viena jo dalis – religijos propaganda, o antra nukreipta prieš ateistus. Tuo metu KP Vilniaus miesto komiteto sekretorius Petras Griškevičius teigė, kad rodyti jį tikintiesiems būtų beveik klaida35. Nepaisant to, filmas buvo išleistas į platųjį ekraną. Daug antireliginių motyvų buvo ir 1961 m. LKS sukurtame meniniame filme ,,Kalakutai“. 1963 m. LKS rengtasi kurti dar du ateistinius meninius fimus. Iš viso tuo metu Lietuvos kino ekranuose buvo galima pamatyti 35 dokumentinius ir 11 meninių kino filmų antireligine tematika36.
Sparti technikos raida atvėrė dar vieną kanalą ateistinei indoktrinacijai – dar tik pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengusią televiziją ir jau gerokai įsitvirtinusį radiją. Per radiją pradėtos transiliuoti reguliarios laidos ,,Ateistų radijo klubas“, ,,Jaunųjų ateistų radijo skaitykla“. TV jau 1959 m. rodė ateistinį lektoriumą, 1960 m. inscenizavo antireliginį Hašeko feljetoną ,,Violetinis žaibas“. 1963–1965 m. Vilniaus TV vyriausioji visuomeninių-politinių laidų redakcija parengė 27 ateistinio turinio laidas: ,,Gydytojas ir tikėjimas“, viktoriną ,,Gyvenimas nugali tamsą“, ,,Popiežius išsiruošė į kelią“ ir kitas37.
Remiantis prielaida, kad, išnykus socialinėms religijos priežastims, jos gyvybingumą labiausiai palaiko religinės apeigos, kurios patenkina reginio poreikį, nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos buvo atkreipta daugiau dėmesio į sekuliarių kultūrinių renginių vadybą, naujų sovietinių papročių diegimą ir sovietinių švenčių organizavimą. Šiai ateistinio darbo krypčiai daug vietos buvo skirta jau minėtame 1957 m. rugpjūčio 12 d. LKP CK biuro patvirtintame ateistinio darbo plane, kuriame, be kita ko, numatyta: dažniau organizuoti masines šventes ir ,,liaudies vaikštynes“ gamtoje, pateikti pasiūlymų, kaip švęsti Derliaus šventę ir Jonines; atgaivinti tradicines vestuvių apeigas pašalinus jų religinius motyvus ir plačiai naudojant liaudies kūrybos elementus; atkreipti dėmesį į krikštijimo apeigas, suteikiant šiam aktui vis labiau pasaulietinį pobūdį; siekiant padėti tėvams parinkti naujagimiui vardą išleisti senų (t. y. pagoniškų) ir naujų vardų rinkinį, kasmet leisti sieninius kalendorius su rekomenduojamais vardais; spręsti jaunimo užimtumo problemas, siekiant, kad kuo daugiau jaunimo dalyvautų fizkultūriniame judėjime.
Itin aktuali 6-ojo dešimtmečio pabaigoje tapo šventės problema. Bandyta ne tik stiprinti sovietinių švenčių, tokių kaip Gegužės 1-oji ar
___
35 Respublikinės ateistinės propagandos koordinavimo tarybos 1963 m. sausio 8 d. posėdžio stenograma // LYA LKP DS. F. 1771, ap. 232, b. 1, l. 4–9.
36 Antireliginiai filmai: anotuotas sąrašas. 1965 m. sausio 1 d. Vilnius, 1965.
37 Pažyma apie Vilniaus TV ateistines laidas
1963–1965 m. // LYA LKP DS. F. 1771, ap. 232, b. 3, l. 39. |
dizainas ir programavimas giriaus