Pritardami teiginiui apie grūdų paklausos Europos rinkoje padidėjimo reikšmę, Lietuvos istorikai P. ir B. Dunduliai, M. Jučas, L. Mulevičius, A. Tyla, E. Gudavičius nurodo šį faktą kaip pagrindinę priežastį, nulėmusią lažinio palivarkinio ūkio plėtimąsi (o kartu su juo ir baudžiavos sunkėjimą) Lietuvoje. Ji tapo reguliaria žaliavų tiekėja Vidurio ir Vakarų Europos šalims, įėjo į Europos ekonominę sistemą kaip jos išsivysčiusių šalių užnugaris53.

Verta pažymėti, kad Lietuvos agrarinių santykių raidoje būta išimčių – tai Žemaitijos išsiskyrimas iš bendros krašto agrarinių santykių raidos. Žemaitijoje, kaip ir visose antrosios baudžiavos laidos paplitimo teritorijose (senjoriją keičiant į lažinę palivarkinę sistemą), valstietis, gyvendamas feodalo žemėje, priklausė jam asmeniškai ir galėjo būti jo teisiamas. Greta to, anot J. Kiaupienės, per visą XVI–XVIII a. laikotarpį Žemaitijoje išliko feodalinio ūkio organizavimo forma, būdinga senjorijai siaurąja prasme, šios netapatinant su Vakarų Europos senjorinių santykių sistema54.

Taigi tyrinėtojų nuomonės, kad lažinio palivarkinio ūkio atsiradimo Lietuvoje problema neatskiriama nuo baudžiavos įsigalėjimo ir Valakų reformos, sutampa. Ši reforma buvo vykdoma aktyviausio bajorijos siekio įsigalėti Lietuvos valstybės politiniame gyvenime laikotarpiu. D. Pochilevičius teigia, kad Valakų reforma buvo naudinga bajorijai55. Baudžiavai stiprėti palankus buvo ir klasinių jėgų santykis XVI a. Lietuvoje. Čia nebuvo stipraus miestiečių luomo ir didelių miestų, o maži ir vidutiniai miesteliai buvo labiau agrarinio pobūdžio. Valstiečiai neturėjo sąlygų apleisti kaimą, nes miestuose darbo rankų nestigo56. Valakų reforma, II ir III Lietuvos Statutai – tai nuoseklaus bajorijos įsigalėjimo valstybėje etapai. Bajorų teisės buvo juridiškai sulygintos su didikų teisėmis. Antra vertus, bendra ekonominė, socialinė ir politinė institucinė aplinka Lietuvoje XVI a. buvo palanki lažiniam palivarkiniam ūkiui plėtoti57. Be to, XVI a. Lietuvoje pakako ir palivarkams tinkamų laisvų žemių.

Tyrinėtojų ginčuose dėl Valakų reformos verta išskirti diskusiją apie šios reformos įteisintas ekonomines bei socialines tendencijas Lietuvo-

---

 53 Žr. Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje. Nuo seniausių laikų iki 1917 metų. Vilnius, 1963, p. 45–55; Ģóė˙āč÷žń Ė., Ž÷ąń Ģ. Ķåźīņīšūå āīļšīńū ćåķåēčńą źąļčņąėčēģą ā Ėčņāå. Āčėüķžń, 1968, c. 113; Dundulis B. Lietuvos užsienio politika XVI a. Vilnius, 1971,
p. 20; Jučas M. Baudžiavos irimas Lietuvoje. Vilnius, 1972, p. 277–278; jo paties. Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.). Vilnius, 2000, p. 199–200; Tyla A. Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Vilnius, 1986, p. 47–56; Gudavičius E. Lietuvos valstiečių įbaudžiavinimo procesas ir jo atspindėjimas I Lietuvos Statute (1529). Istorijos kand. disertacija. 1971, p. 339–340.

 54 Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI–XVIII a. Vilnius, 1988, p. 152. Anot J. Kiaupienės, Žemaitijoje XVI–XVIII a. neįsivyravo lažinė palivarkinė sistema dėl: 1) menko ekonominio Žemaitijos bajorų potencialo, kuris neleido jiems tapti lažinio palivarkinio ūkio plėtojimo varomąja jėga; 2) valstiečių ekonominio pajėgumo (patogi geografinė Žemaitijos padėtis leido valstiečiams be didesnių papildomų lėšų realizuoti žemės ūkio produktus ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkoje) bei socialinio aktyvumo. Žr. ibidem, p. 166–167.

 55 Ļīõčėåāč Ä. Ė. Ī šąåźöčīķķīģ õąšąźņåšå ąćšąšķīé šåōīšģū Ńčćčēģóķäą Ąāćóńņą ā Ėčņīāńźīģ ćīńóäąšńņāå // Ó÷åķūå żąļčńźč ßšīńėąāńźīćī ļåäąćīćč÷åńźīćī čķńņčņóņą. 1945, āūļ. 7 (27), c. 1–42.

 56 Anot E. Gudavičiaus, pagrindinis klasinis prieštaravimas apibrėžtinas kaip kylantis tarp feodalų ir „laisvųjų“ valstiečių. Žr. Gudavičius E. Lietuvos valstiečių įbaudžiavinimo procesas ir jo atspindėjimas I Lietuvos Statute (1529). 1971, p. 340.

 57 Anot amerikiečių istoriko ir ekonomisto D. C. Northo, vienos institucinės struktūros skatina, o kitos slopina šalies ekonominį augimą. Žr. North D. C. Institucijos, jų kaita ir ekonomikos veikmė / Iš anglų k. vertė A. Degutis. Vilnius, 2003, p. 170–171. Plačiau apie institucijas, kaip iešmus nustatantį pasirinkimą feodalinėje visuomenėje, žr. North D. C., Thomas R. P. The Rise and Fall of the Manorial System: A Theoretical Model // The Journal of Economic History. 1971, Dec., vol. 31, no 4,
p. 777–803. Žr. taip pat jų pačių. An Economic Theory of the Growth of the Western World // The Economic History Review. 1970, vol. 23, no 1, p. 1–17.