Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai18 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (18 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 18

Supraslio vienuolyno konfesinės priklausomybės ir pobūdžio klausimas

Kirkienė Genutė
Lektorė, humanitarinių mokslų daktarė
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
Tel. 268 72 88
El. paštas: genute.kirkiene@if.vu.lt

 

Istoriografijoje Supraslio vienuolynas beveik visuotinai laikomas XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) stačiatikybės centru, o jo fundatorius, Aleksandras Chodkevičius, vienareikšmiškai – stačiatikiu1. Tiesa, būta istorinėje literatūroje ir išimties – jau Ignas Jonynas buvo pareiškęs, kad Aleksandras Chodkevičius pirmasis iš Chodkevičių priėmė katalikybę2. Nors ši Jonyno nuomonė dėl enciklopedinio straipsnio pobūdžio neleido autoriui nurodyti įtikinamesnių argumentų, o juo labiau šaltinių, vis dėlto ji verčia ieškoti priežasčių ar aplinkybių, galėjusių lemti tokį skirtingą Aleksandro konfesijos interpretavimą. Deja, duomenų apie konversiją į tikrą katalikybę surasti nepavyko.

Tikėtina, kad Jonynui tokią išvadą galėjo suponuoti viename XIX a. dokumentų rinkinyje sudarytojų išsakyta mintis Supraslio vienuolyno fundatorių buvus in sancta unione z kościolem
s-tym Rzymskim
3. Tačiau šios interpretacijos autoriai tokią nuomonę grindė tik vėlyvu XVII a. pr. šaltiniu (beje, jame supainioti Kijevo metropolitai, ir ši klaida kartojama minėto rinkinio sudarytojų), kai jau buvo sudaryta Brastos bažnytinė unija, o jos šalininkai ieškojo bažnytinės unijos ištakų kur kas anksčiau4. Antra vertus, ši

---

 1 Ģąźąščé, Čńņīšč˙ šóńńźīé öåšźāč, t. 9, Ń. Ļåņåšįóšć, 1879, ń. 155–156; Polski słownik Biograficzny (toliau – PSB), t. 3, Kraków, s. 354; Podhorodecki L. Dzieje rodu Chodkiewiczów. Warszawa, 1997, s. 18; Mironowicz A. Podlaskie ośrodki i organizacje prawoslawne w XVI i XVII wieku. Białystok, 1991, s. 90–92; to paties – Kościoł prawosławny w dawnej Rzeczypospolitej Białystok, 2001, s. 195; Korczak L. Litewska rada wielkoksiążęca w XV wieku. Kraków, 1998, s. 50, 80–81.

 2 Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, p. 343.

 3 Tai Archeografinės komisijos sudaryto dokumentų rinkinio devintame tome esantis kelių šaltinių, neaišku, kuriam iš sudarytojų priskirtinas komentaras, remiamas formule „in sancta unione...“ Žr.: ĄŃÄ, 9, c. 10–11.

 4 Remiantis XVII a. archimandrito Jono Dubovičiaus (Joannes Dubowicz) knygoje „Hierarchia“ pateiktais teiginiais, metropolitas buvo posłuszny stolicy swiętey apostolskiej, y korrespondował z pasterzaem kościola powszechnego. Iš to padaryta išvada, kad jei metropolitas Juozapas Soltanas (o turėtų būti Juozapas Bulgarinovičius) buvo paklusnus Romos popiežiui, tai ir Aleksandras Chodkevičius, buvęs in rito Graeco, turėjo būti tokio pat tikėjimo, (…) a per cosequens gdy sami fundatorowie w wierze swżiętey katholickiey zostawali, toż y mieysce te swięte ufundowawszy w posłuszeństwo stolicy swiętey apostolskiey oddali… Žr. ĄŃÄ, 9, c. 11.

 

39

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus