Supraslio vienuolyno konfesinės priklausomybės ir pobūdžio klausimas

Istoriografijoje Supraslio vienuolynas beveik visuotinai laikomas XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) stačiatikybės centru, o jo fundatorius, Aleksandras Chodkevičius, vienareikšmiškai – stačiatikiu1. Tiesa, būta istorinėje literatūroje ir išimties – jau Ignas Jonynas buvo pareiškęs, kad Aleksandras Chodkevičius pirmasis iš Chodkevičių priėmė katalikybę2. Nors ši Jonyno nuomonė dėl enciklopedinio straipsnio pobūdžio neleido autoriui nurodyti įtikinamesnių argumentų, o juo labiau šaltinių, vis dėlto ji verčia ieškoti priežasčių ar aplinkybių, galėjusių lemti tokį skirtingą Aleksandro konfesijos interpretavimą. Deja, duomenų apie konversiją į tikrą katalikybę surasti nepavyko.

Tikėtina, kad Jonynui tokią išvadą galėjo suponuoti viename XIX a. dokumentų rinkinyje sudarytojų išsakyta mintis Supraslio vienuolyno fundatorių buvus in sancta unione z kościolem
s-tym Rzymskim3. Tačiau šios interpretacijos autoriai tokią nuomonę grindė tik vėlyvu XVII a. pr. šaltiniu (beje, jame supainioti Kijevo metropolitai, ir ši klaida kartojama minėto rinkinio sudarytojų), kai jau buvo sudaryta Brastos bažnytinė unija, o jos šalininkai ieškojo bažnytinės unijos ištakų kur kas anksčiau4. Antra vertus, ši

---

 1 Ģąźąščé, Čńņīšč˙ šóńńźīé öåšźāč, t. 9, Ń. Ļåņåšįóšć, 1879, ń. 155–156; Polski słownik Biograficzny (toliau – PSB), t. 3, Kraków, s. 354; Podhorodecki L. Dzieje rodu Chodkiewiczów. Warszawa, 1997, s. 18; Mironowicz A. Podlaskie ośrodki i organizacje prawoslawne w XVI i XVII wieku. Białystok, 1991, s. 90–92; to paties – Kościoł prawosławny w dawnej Rzeczypospolitej Białystok, 2001, s. 195; Korczak L. Litewska rada wielkoksiążęca w XV wieku. Kraków, 1998, s. 50, 80–81.

 2 Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, p. 343.

 3 Tai Archeografinės komisijos sudaryto dokumentų rinkinio devintame tome esantis kelių šaltinių, neaišku, kuriam iš sudarytojų priskirtinas komentaras, remiamas formule „in sancta unione...“ Žr.: ĄŃÄ, 9, c. 10–11.

 4 Remiantis XVII a. archimandrito Jono Dubovičiaus (Joannes Dubowicz) knygoje „Hierarchia“ pateiktais teiginiais, metropolitas buvo posłuszny stolicy swiętey apostolskiej, y korrespondował z pasterzaem kościola powszechnego. Iš to padaryta išvada, kad jei metropolitas Juozapas Soltanas (o turėtų būti Juozapas Bulgarinovičius) buvo paklusnus Romos popiežiui, tai ir Aleksandras Chodkevičius, buvęs in rito Graeco, turėjo būti tokio pat tikėjimo, (…) a per cosequens gdy sami fundatorowie w wierze swżiętey katholickiey zostawali, toż y mieysce te swięte ufundowawszy w posłuszeństwo stolicy swiętey apostolskiey oddali… Žr. ĄŃÄ, 9, c. 11.