tąja ir siaurąja prasme. Taip sakydamas M. Weberis aiškiai turi galvoje jau nebe viduramžių, bet XVI-XVIII amž. Lenkiją, taigi jis gali būti taikomas ir Lietuvai, nors tam reikalingos tam tikros išlygos, kadangi skiriamasis Lietu­vos, kaip Žečpospolitos sudėtinės dalies, bruožas buvo kur kas didesnis magnatų vaidmuo, palyginus su Karūnos Lenkija. Galima sakyti, kad to laiko Lietuvos valdžios sistema turėjo kai kurių "giminių valstybės" bruožų. K. Avi­žonio žodžiais, "kai kurie didikai dėl savo užimamų urėdų valstybėje, dėl savo turtų ir įtakos į bajoriją būdavo tikri nevainikuoti Lietuvos karaliukai".¹⁶ Šia išlyga Lenkijos-Lietuvos valstybės santvarka gali būti kvalifikuota kaip "luominės valdžios sistema" arba tiksliau "vienaluomė valdžia". Daugumoje Vakarų Europos valstybių "luominė valdžia" buvo daugialuomė, kadangi jose savarankišką vaidmenį galios valdžios santykiuose įgijo miestai. Pasinau­dodami luomų prieštaravimais, šių valstybių valdovai sugebėjo politiškai eksproprijuoti savo tarnus ir transfor­muoti "luominę valdžią" į biurokratinį neopatrimonializmą, kuris buvo tiesioginis legalios (racionalios) valdžios pirmtakas. Lenkijos-Lietuvos valstybėje raidos kryptis buvo priešinga: ekspropriacijos objektu tapo ne nobilių, bet paties valdovo valdžia. Šioje valstybėje valdovas "buvo nelyginant bajorų samdinys, su kuriuo jie galėjo daryti, ką norėdami".¹⁷

Nuorodos

1. Žr.: Machlup F. If Matter Could Talk // Machlup F. Metchodology of Economies and Other Social Sciences. N. Y., etc.: Academic Press, 1978. P. 309-332.
2. Žr.: RuesenJ. Rekonstruktion der Vergangenheit. Grundzuege einer Historik II: Die Prinzipien der historischen Forschung. -Goettingen: Vandenhoeck Ruprecht, 1986. J. Ruesenas „mimetizmą" vadina "objektyvizmu", o konstruktyvizmą - "subjektyvizmu".
3. Hintze O. Wesen und Verbreitung des Feudalismus // Sitzungsberichte der Preussischen Akademie der Wissenschaften. 1929. Bd. 20.S. 321-347.
4. Vadinamojoje "senesniojoje" "Ekonomikos ir visuomenės dalyje parašytoje 1910-1914 m.m. Zr.: Weber M. Wirtschaft und Gesellschaft. 5. Aufl. Tüebingen, 1985, Th. 2, Kap. 9. (S. 541-868). Pats M. Weberis nespėjo šio veikalo užbaigti.
5. "Naujesniojoje" "Ekonomikos ir visuomenės dalyje, parašytoje 1919-1920 m.m. Žr.: Ibidem. Th. 1, Kap. 3. (S. 122-176). Apie M. Weberio feodalizmo sampratos genezę ir evoliuciją žr.: Breuer S. Max Webers Soziologie der Herrschaft. Fr. a. M., 1997. Žr. taip pat: jo paties, Der okzidentale Feudalismus in Max Webers Gesellschaftsgeschichte // Max Webers Sicht des okzidentalen Christentums. Interpretation und Kritik / Hrsg. von Schluchter W. Fr. a. M., 1988.
6. Žr.: Weber M. Wirtschaft und Gesellschaft. S. 29.