Lietuvos istorinės minties raidos lūžio metai - 1987-ieji. Tada prasidėjo diskusijos apie Lietuvos valstybingumą, jo raidą, jtaką Lietuvos gyvenimui. Diskusija stimuliavo Lietuvos istorijos peržiūrėjimą. Vienos naujos koncepcijos buvo suformuluotos ir pagrįstos Lietuvos istorikų, kitos perimtos iš Lietuvių išeivių istorikų studijų. Kaip išeivijos autorių darbuose pateikta periodizacija ir kaip formavosi koncepcijos ir kokią jtaką jos darė Lietuvos istorikams, ir yra šio pranešimo pagrindinis tikslas.
XX a. viduryje, t. y. 5-6 dešimtmečiai - tai perturbacijų metas ir Lietuvos moksle, ir istorijoje, ir tarp istorikų. Istorikai ne tik tyrinėjo istoriją, bet ir kūrė ją. Nuo 1941 m. pavasario antisovietiniame pogrindyje veikė istorikas Zenonas Ivinskis. Jis - vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo aktyvių dalyvių. Z. Ivinskis redagavo pirmąjį „Į laisvę" numerį, kaip LAF atstovas dalyvavo pirmajame Laikinosios vyriausybės posėdyje.1
Kadangi Z. Ivinskis dalyvavo 1941 m. įvykiuose, tai jam sudarė sąlygas parašyti straipsnį anglų kalba "Lietuva karo metais: rezistencija prieš sovietų ir nacių okupantus"2. Jau jame Z. Ivinskis periodizavo Lietuvos istoriją, 1940-1952 m. įvardijęs kaip kruvinuosius jos raidos metus. Kiti periodai: 1940-1941 m. - sovietų metai, 1941-1944 m. - nacių okupacijos trimetis ir 1944-1952 m. sovietinio valdymo atkūrimas. Remdamasis šia periodizacija, Z. Ivinskis ir analizavo tautos antiso vie tinę, antinacinę rezistenciją, naudodamasis ir St. Raštikio, K. Škirpos darbais, kritiškai panaudodamas ir to meto Lietuvos istorikų A. Gaigalaitės, J. Dabrovolskio studijas. Taigi Z. Ivinskis buvo vienas pirmųjų, parengęs straipsnį iš naujosios Lietuvos istorijos tarpsnio ir turėjęs įtakos tolesnei periodizacijai.
Penktojo dešimtmečio viduryje istorikai buvo išblaškyti. Iš buvusių apie 20 profesionalių Lietuvos istorikų Lietuvoje liko keturi: J. Jonynas, K. Jablonskis, A. Janulaitis, P. Pakarklis. Iš Lietuvos pasitraukė Z. Ivinskis, J. Jakštas, J. Gerutis, A. Šapoka, S. Sužiedėlis, J. Matusas ir kiti. Išeivijoje atsidūrė būsimoji jaunesniųjų istorikų karta: T. Remeikis, M. Budreckis, J. Mačiuika. Vyresniosios kartos istorikai toliau tęsė anksčiau pasirinktų Lietuvos istorijos temų studijas. Jaunesnieji krypo į Lietuvos raidos nuo 1939 m. tyrinėjimas. Pagrindiniai jų darbai buvo spausdinti lie- |
dizainas ir programavimas giriaus