| jungos kontrolės komisijos I. Jonynu6. Per šias derybas P. Oliniui buvo pasakyta, kad Lietuva reikalauja Vilniaus be jokių išlygų, o Gardino ir Lydos srityse plebiscito. Tuomet jis iškėlė klausimą, ar Lietuva, gaudama Vilnių, atsisakys nuo bet kokių pretenzijų į Gardiną ir Lydą. B. K. Balutis su I. Jonynu tam neprieštaravo, bet aiškaus atsakymo nedavė. Iš Kauno nuvykęs į Varšuvą, P. Olinis tarėsi su Lenkijos atstovu Tautų Sąjungoje G. Askenaziu, bet šis pareiškė, kad be kompensacijos Lenkija niekaip negali atsisakyti Vilniaus srities, kurios vien "miško vertė siekia milijardus"7. Be to, G. Askenazis pripažino, jog Lenkija turi "bet kokia kaina išlaikyti bendrą sieną su Latvija". Tad iš šio tarpininkavimo nieko neišėjo. 1921 m. balandžio 21 d. ataskaitoje Latvijos užsienio reikalų ministrui Z. Mejerovicui P. Olinis rašė, kad ieškoti kompromiso tarp Lietuvos ir Lenkijos reikalavimų yra tas pats, kaip "daužyti galva į sieną“. 8
Mėgindama sureguliuoti Lietuvos - Lenkijos konfliktą, Latvija kartu vykdė Lietuvai palankią politiką. Kai 1921 m. sausio 26 d. Antantė pripažino Latviją ir Estiją de jure, Latvijos vyriausybė nedelsdama vasario 10 d. nutarė pripažinti de jure Lietuvą ir tuoj pat paragino tą patį padaryti Estijos, Suomijos bei Lenkijos vyriausybes9. Latvijos Steigiamojo seimo posėdyje 1921 m. vasario 18 d. Z. Mejerovicas pabrėžė: "Mes darysime viską ... , kad padėtume Lietuvai ir iš sąjungininkų gauti pripažinimą de jure 10. Latvija toliau stengėsi padėti Lietuvai atsilaikyti prieš agresyvią Lenkijos politiką. Ji nepripažino Vilniaus krašto užgrobimo ir čia sudarytos "Vidurinės Lietuvos". Gegužės 18 d. interviu Z. Mejerovicas pažymėjo: "Vidurinės Lietuvos mes nesam pripažinę ir nesiruošiam pripažinti"11. Latvijos vyriausybė ir 1921 m. ne sykį pareiškė, jog neleis Lenkijai įsigalėti visoje Lietuvoje. Jau minėtame vasario 18 d. Steigiamojo seimo posėdyje Z. Mejerovicas nurodė: "Lenkijoje yra grupės, kurios ketina inkorporuoti Lietuvą į Lenkija ... mes darysime viską, kad to neleistume"12.
Apie Latvijos visuomenės solidarumą su Lietuva byloja Latvijos spauda, kuri net reikalaudavo Vilnių grąžinti Lietuvai. Štai "Latvijas Vestnesis" 1921 m. rugpjūčio 25 d. rašė: "Vilnius yra ... Lietuvos lopšys ir kapas. Jokia tauta neturi |