prekių už 236 270 rb, parduota už 94 510 rb; 1850 m. – atvežta už 271 210 rb, parduota už 111 530 rb; 1853 m. atvežta už 311 250 rb, parduota už 64 655 rb. 1855 m. Kauno gubernijoje užfiksuotos 45 mugės. Stambesnių buvo dešimt: dvi,
į kurias atvežtų prekių suma siekė 100 000 rb,
vyko Vidžiuose; į Šv. Trejybės mugę Šatuose prekių buvo atvežta už 48 000 rb; į dvi Zarasų – už 49 000 rb; į Kalvarijos mugę liepos 4–8 dieną atvežta prekių už 20 500 rb. Į keturias muges (Plungėje vasario 22 d. ir birželio 24 d., Vilkmergėje birželio 29 d. ir Jonų mugėje Kaune birželio 24 – liepos 8 d.) atvežtų prekių suma viršijo 10 000 rublių⁵.

Tradiciškai mugės vykdavo 1–2 dienas, kartais keletą savaičių, rečiau – mėnesį. Didesnės mugės buvo rengiamos bažnytinių švenčių dienomis, todėl atvykstančiųjų skaičius neretai siekdavo 4000–5000⁶. Labiausiai paplitusios mugės buvo Jonų – birželio 24 dieną (ši mugė įvairiose vietovėse trukdavo nuo vienos dienos iki mėnesio); Šv. Mykolo – rugsėjo 29 dieną, Kristaus Apsireiškimo – sausio 6 dienoą arba pirmą sekmadienį po sausio 6 dienos; pirmą trečiadienį po ketvirtojo Gavėnios sekmadienio; Švč. Trejybės – pirmą sekmadienį po Sekminių; Kristaus Atsimainymo – pirmomis rugpjūčio dienomis ir panašiai⁷.

Kiekviena mugė išsiskyrė savo tradicijomis ir specializacija. Kasmetinėje Šv. Kazimiero mugėje Vilniuje kovo 3–5 dienomis buvo prekiaujama medžio dirbiniais: kubilais, rėčiais, kibirais, ratais, vežimais, lankais, rogėmis ir kt. Savo produkciją atveždavo Vilniaus, Švenčionių, Ukmergės, Trakų ir kt. aplinkinių apskričių amatininkai. Suvažiuodavo 1500–2400 vežimų, prikrautų minėtų prekių⁸.

Vilniuje nuo 1826 m. Šv. Jurgio mugė buvo rengiama balandžio 23 – gegužės 15–23 dienomis ir sutapdavo su vadinamaisiais „kontraktais“, tuomet turėjusiais didelę reikšmę. Į mugę suvažiuodavo valstiečiai, žemdirbiai, verslininkai įvairių kontraktų, sutarčių, skolinimosi aktų sudaryti. Be to, kiekvienas, atvažiavęs į mugę, pirkdavosi būtinų prekių iki kitų kontraktų. Ši mugė garsėjo prekyba Kaukazo šilku, Jaroslavlio drobe, Vologdos nėriniais ir smulkiais dirbiniais iš plieno, metalo, gipso⁹.

Apie ikifabrikiniu laikotarpiu Lietuvos krašto mugėse vykusią prekybą liudija kad ir L. A. Jucevičiaus pateikiamas XIX a. pirmosios pusės Šiluvos miestelio mugės aprašymas: „[…] gana erdvią aikštę užima paprastai pirkliai rusai iš Rygos, Maskvos, Kijevo, o kai kada net iš Odesos. Jie čia atveža stiklo, porceliano, kailių, konfitūrų, žvakių, muilo ir visokių kitokių prekių, kuriomis verčiasi prekyboje rusų važinėjantieji pirkliai. Armėnai atvažiuoja su šilkais, turkiškais šlafrokais ir kt.“ Vietiniai pirkliai – „Kameneckis iš Raseinių ir Mintaujos pirkliai“ – įsitaisė „tarp kelių dešimčių prastų krautuvėlių it didžiulius perlus galanterijos krautuves“. Vilniečiai prekiavo „visokiu šlamštu“. Greta jų „eina ilga eilė parduotuvių, kuriose paprastai mieli mūsų žydeliai turi susikūrę savo veiklos sceną“¹⁰.

---

⁵ Памятная книжка Виленской губернии на 1851 год, отд. II, с. 36-38; Памятная книжка Виленской губернии на 1852 год, отд. II, с. 186; Статистический очерк Виленской губернии. Вильно, 1853, с. 116; Памятная книжка Ковенской губернии на 1855 год, отд. II, с. 18-19.

⁶ Материалы для географии и стстистики России, собранные офицерами генерального штаба. Виленская губерния. Составил генерального штаба капитан А. Корева. Санкт-Петербург, 1861, с. 255.

⁷ Памятная книжка Виленской губернии на  1851 год, отд. II, с. 36-38; Памятная книжка Виленской губернии на 1852 год, отд. II, с. 186; ; Статистический очерк Виленской губернии. Вильно, 1853, с. 116; Памятная книжка Ковенской губернии на 1855 год, отд. II, с. 18-19; Материалы для статистики Ковенской губернии. Выпуск 1, Ковно, 1868, с. 244; Виленский календарь на 1907 год. Вильно, 1906, с. 132-134; Памятная книжка Ковенской губернии на 1863 год, отд. III, с. 26.

⁸ Журнал Виленской городской думы за полугодие 1903 года, № 2, с. 21.

⁹ Памятная книжка Виленской губернии на 1899 год, ч. II, с. 81.