| rus Martyną Goštautą Kijevo vietininku, šios žemės gyventojai atsisakė jį įsileisti ir tokį elgesį aiškino tuo, kad Martynas Goštautas - nekunigaikštiškos kilmės, katalikas35. Didysis kunigaikštis buvo priverstas suteikti Kijevo žemei vaivadijos statusą (kaip Vilniaus ir Trakų vaivadijoms), o vėliau čia vaivadomis skirti tik stačiatikius: Putiatičių (1492-1505) ir kunigaikštį J. Glinskį (1505-1507) 36. Prieš Kazimierą 1481 m. sąmokslas, kurį organizavo Teodoras Bielskis, Mykolas Olelkaitis ir Jurgis Alšėniškis, taip pat vyko neva dėl stačiatikybės gynimo36.
Tarpkonfesiniai santykiai dar labiau paaštrėjo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui vedus Maskvos kunigaikštytę Eleną. Rusijos valdovams atsirado proga tiesiogiai kištis į LDK vidaus reikalus. Jono III, vėliau Vasilijaus III kategoriški reikalavimai pastatyti Vilniaus pilies teritorijoje cerkvę, sudaryti didžiosios kunigaikštienės Elenos svitą tik iš stačiatikių, atsiųstų iš Maskvos, dar labiau komplikavo padėtį.
Vienas iš kompromisinės politikos būdų buvo bažnytinės unijos sudarymas. 1439 m. Florencijos suvažiavimo nutarimai parengė sąlygas ją įgyvendinti. Pagal juos stačiatikiai turėjo pripažinti popiežiaus vadovavimą ir bendrą (katalikų) dogmatiką abiejų tikėjimų bažnyčioms, paliekant tik skritingas apeigas. Ypač suaktyvėjo bandymai sujungti abi bažnyčias LDK valdant Kazimierui Jogailaičiui38. Aleksandras, tęsdamas tėvo darbą, taip pat rūpinosi atskirų vyriausybei lojalių Kijevo metropolitų skyrimu. Jais buvo nežymių Polocko, Smolensko bajorų šeimų atstovai, tai Joanas Glezna (1492-1494), Makarijus Čortas (1495-1497), Juozas I (1498-1501), Joanas (1502-1507) 39. Iš jų daugiausia stengėsi įgyvendinti bažnytinės unijos idėją Juozas 140. Bažnytinės unijos idėją rėmė ir skatino pats Lietuvos didysis kunigaikštis, aukštoji LDK dvasininkija. Bernardinų bei domininkonų ordinai jau
_____________________
35 Kronika Polska, Litewska, Źmódzka i wszystkiej Rusi Mocieja Stryjkowskiego. Warszawa, 1846. T. 2. S. 272; Monumenta Poloniae Historica. Lwów, 1888. T. 5. S. 224.
36 Малиновский И. Рада Великого княжества Литовского вь связи сь боярской думой древней России. Томскь, 1912. Вып. 2. Ч. 2. (toliau - Малиновский И. Рада...). C. 432.
37 Сейм... C. 125.
38 Trimonienė R. Aleksandras Soltanas – XV a. piligrimas. // Mokslas ir gyvenimas. 1991. N. 2. P. 12.
39 Греков И.Б. Очерки по истории. C. 198.
40 ПРСЛ. Л., 1925. T. 4. Вып. 2. C. 532 ("/…/ на нихь (православов – Р.Т.) пришла велика нужда о Греческом законе: посылать де князь великий Александрь к великой княгине Елене о томь отменика православныя веры Греческого закона Иосифа, владыки Смоленского, /…/ да и ко княземь Рускимь и кь Виленьскимь местничемь и ко всей Руси, которое держать Греческий Законь, а нудять ихь приступити к Римскому закону. А Смоленскому владыце Иосифу /…/ обеща про то Киевскую митрополию”). |
dizainas ir programavimas giriaus