| to šeimų tarpusavio susitarimu. Šimkus Mitkaitis mirė, matyt, 1549 m. Jo valdytos tijūnijos atiteko sūnui Mikalojui Šimkaičiui (Ariogalos) ir dukters Sofijos vyrui Morkui Vnučkai (Rietavo). O Merkelis Šemeta maždaug tuo pat metu gavo mirusio Jono Stankevičiaus Bilevičiaus valdytą Beržėnų tijūniją, kurią valdė iki mirties85.
Šemetų ryšiai su Šimkaus Mitkaičio šeima taip pat galėjo paveikti pareigybių pasidalijimą. Beje, šis klausimas yra susijęs ir su Merkelio Šemetos broliu Stanislovu. Pastarasis savo karjerą Žemaitijoje pradėjo taip pat Jer. Chodkevičiaus remiamas. Prieš 1554 m. vasarą Stanislovas Šemeta iš jo gavo Telšių paseniūnio pareigybę86. Nors ji nebuvo valstybinė, tačiau leido S. Šemetai įsitvirtinti lokalinėje bajorijos korporacijoje. Stanislovas buvo vedęs Šimkaus Mitkaičio dukrą Daratą. Nors ir neaišku, ar 1549 m. ji jau buvo jo žmona87, šios galimybės negalime atmesti, nes šaltiniuose neminima jokia kita Stanislovo Šemetos žmona.
Merkelio Šemetos karjera išvedė jį iš lokalinio lygio pareigūnų terpės. LDK teisminės-administracinės reformos metu 1566 m. kovo 11 d. jam buvo suteikta naujai įsteigta Žemaitijos kašteliono pareigybė88. Matyt, jis tikrai buvo gerai išsilavinęs žmogus, jei buvo įtrauktas į Antrojo Lietuvos Statuto redagavimo komisiją89. Antra vertus, Žygimantas Augustas buvo pastebėjęs ir kitus jo sugebėjimus, nes 1560 m. Merkelį Stanislovaitį drauge su kitais didikais siuntė į Livoniją organizuoti kovą su rusais90. 1561 m. jis vadinamas Daugpilio seniūnu91. Vitebsko stovykloje 1562 m. alinančių žygių išvarginti LDK bajorai, praradę pasitikėjimą Lietuvos diduomene, surašė reikalavimą atnaujinti Lenkijos ir Lietuvos uniją. Jonas Jeronimaitis Chodkevičius ir jo antros eilės dėdė Merkelis Šemeta buvo įpareigoti šį reikalavimą nuvežti valdovui92 . 1563–1564 m. M. Šemeta dalyvavo Varšuvos seime93, o 1569 m. liepos 1 d. per savo patikėtinį antspaudavo Liublino unijos aktą94.
___
85 Nuo 1550 m. rugpjūčio 17 d. (žr.: LMAB RS, f. 256, nr. 4070) iki 1570 m. spalio 22 d. (žr.: LMAB RS, f. 264, nr. 1276). Tapęs Beržėnų tijūnu Merkelis Šemeta prarado Tendžiogalos tijūniją, nors dar kurį laiką ėjo ir Žemaitijos paseniūnio pareigas (1554 m. jau minimas kitas jas einąs asmuo). Palangos valsčiaus valdytojo pareigų klausimas nėra aiškus. Naujasis laikytojas čia minimas tik 1566 m.
86 ABK, ņ. 24, c. 158; plg. c. 438, 439 – čia aktas neteisingai datuotas 1584 m.
87 Pirmą kartą ji paminėta 1568 m. liepos 29 d.,
žr.: ОДВЦА, т. 1, с. 7, № 92.
88 Yra keli Merkelio Šemetos paskyrimo į šias pareigas dokumentai, kurių datos skiriasi: 1566 m. kovo 11 d. (žr.: Любавский М. К. Литовско–русский сейм. Москва, 1900 (toliau – Любавский М. ЛРС). Приложения, с. 725; Сборник материалов, относящихся к истории панов – рады Великого Княжества Литовского, Изд. И. Малиновский. Томск, 1901, c. 65, 66; Boniecki A. Poczet, s. XI) ir
1566 m. gruodžio 29 d. (žr.: LM (1566–1574). Užrašymų knyga 51, Vilnius, 2000 (toliau – LM. 51-oji UžK), p. 63, nr. 41). Plg. Vilimas D. Dėl pirmojo LDK pavietų Pareigūnų sąrašo // Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai. Vilnius, 2001, p. 59. K. Jablonskis nurodė, kad šias pareigybes M. Šemeta turėjo iki 1570 m. spalio 22 d. (žr.: LMAB RS, f. 256, nr. 995). Ko gero, jis rėmėsi Merkelio Šemetos testamento sudarymo data (žr.: LMAB RS, f. 264,
nr. 1276). 1570 m. (mėnesio ir dienos vietos paliktos tuščios ) Mikalojui Tolvaišai buvo suteiktos Žemaitijos kašteliono pareigos: [...]пану Миколаю Талвошу кашталянею земли Жомоитское [...] по смерти зешлого кашталяна жомоитского, тивуна волости Бержнанское, небощика п(а)на Малхера Шемета ваковала[...]. Žr.: LM. 51-oji UžK, p. 265, nr. 185. Merkelis Šemeta mirė pačiomis paskutinėmis 1570 m. spalio dienomis (tarp 1570 m. rugsėjo 22–lapkričio 1 d.) – žr.: LMAB RS, f. 264, nr. 1276.
89 Лаппо И. Великое Княжество Литовское за время от заключения Люблинской унии до смерти Стефана Батория (1569–1586). Санкт-Петербург, 1901, с. 194, 195; Любавский М. ЛРС, с. 803, 842.
90 Любавский М. ЛРС, c. 611.
91 1561 m. rugsėjo 2 d. bei 1561 m. rugsėjo 11–13 d. aktuose jis įvardytas kaip Daugpilio seniūnas: [...]старосте дунемъборскому, тивуну берженьскому, пану Мальхеру Шемету [...] (žr. LM. 7-oji VRK, p. 62, nr. 42); [...]старосте дынемъборскому, тивуну в земли Жомоитскои волости Бержаньское, пану Малхеру Шемету [...] (žr. ten pat, p. 67, nr. 46).
92 Любавский М. ЛРС, p. 635.
93 [...]отъ „значнейшей шляхты“ (ex ordine patriciorum) – тивунъ Жмудский панъ Мальхеръ Шеметъ [...] – ten pat, p. 659. 94 Akta unji, s. 355. Apie Merkelio Šemetos dalyvavimą Liublino seime žr.: Дневник Люблинского сейма 1569 г. Санкт-Петербург, 1869, с. 10, 11. |
dizainas ir programavimas giriaus