Rec. Laukaitytė R. Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 316 p.
Pastaraisiais metais mūsų šalies istorikų mokslinių tyrimų akiratyje atsidūrė Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje praeitis, tiksliau, susidomėjimas minėtos bažnyčios raida XX amžiaus įvykių verpetuose. 2003 metais šis susidomėjimas įgavo apčiuopiamą išraiškos formą, t. y. pasirodė iš karto dvi monografijos (R. Laukaitytės bei A. Marcinkevičiaus ir S. Kaubrio1 ), skirtos Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje istorijai, tiesa, šiek tiek besiskiriančios tyrinėjimų chronologinėmis ribomis. Šių eilučių autorius, prisidėjęs prie vienos iš minėtų monografijų pasirodymo, norėtų išsakyti keletą pastebėjimų apie kolegės istorikės Reginos Laukaitytės knygą. Joje apžvelgiama Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje istorija XX amžiuje, nors chronologine prasme tiksliau būtų teigti, jog autorė pagrindinį dėmesį sukoncentravo 1918–1990 metų įvykiams analizuoti. Aptariamas mokslinis tyrimas pasižymi gausia šaltinių ir istoriografijos baze. Panaudoti įvairių Lietuvos archyvų fondų ir bibliotekų rankraštynų dokumentai, kai kurie lietuviški ir rusiški periodiniai leidiniai, taip pat kitų rūšių šaltiniai (pvz., atsiminimai), remiamasi naujausia Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos istoriografija. Knygą sudaro trys skyriai, autorės sukomponuoti laikantis chronologinio principo: Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje (1918–1940 m.), Stačiatikių Bažnyčios padėtis 1940–1944 m. ir Stačiatikių Bažnyčia sovietinėje Lietuvoje. Taigi galima susidaryti įspūdį, jog Stačiatikių Bažnyčiai Lietuvoje per nepilną šimtmetį teko egzistuoti ne kartą pasikeitusiomis politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis, tad autorei teko „keliauti laiku“ ir analizuoti savo tyrimo objektą įvairių valstybinių santvarkų kontekste.
Knygoje daug dėmesio skiriama Stačiatikių Bažnyčios prisitaikymui po 1918 metų pasikeitusioje politinėje terpėje Lietuvoje, integracijos į Lietuvos valstybinį ir visuomeninį gyvenimą problemai, santykiams su Lietuvos vyriausybe ir Katalikų Bažnyčia. Aptarti gana painūs bažnytinės nuosavybės restitucijos prieštaravimai, kanoninio pavaldumo problema, taip pat Stačiatikių Bažnyčios, kaip rusų tautinės ir kultūrinės tapatybės puoselėtojos, vaidmuo. Trumpas, tačiau originalus antrasis skyrius, kuriame atskleidžiami Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje santykiai su nacistų režimu, ana-
___
1 Marcinkevičius A., Kaubrys S. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia 1918–1939 m. Vilnius: Vaga, 2003. |
dizainas ir programavimas giriaus