Integralia Vidurio Europos, kartu ir lotyniškosios Vakarų civilizacijos dalimi Lietuva tapo XVI a. viduryje. Tačiau kol Lietuva išėjo europinės civilizacijos pradžiamokslį, Vakarai žengė toliau. Nuo Renesanso, išplitusio po visą lotyniškąją Europą XVI a., per du vėlesnius amžius Vakarai pasiekė Apšvietą. Šioje epochoje įveiktas ilgas kelias nuo vandens ir vėjo malūnų iki Jameso Watto garo variklio, nuo manufaktūrų – iki fabrikų, nuo luominės monarchijos per absoliutizmą – iki konstitucinės monarchijos ir respublikos, nuo Viduramžių Dievo idėjos ir scholastikos – iki švietėjiško skepticizmo, racionalizmo ir dvasinės sekuliarizacijos. Būtent epochą, kuriai būdingi šie požymiai, epochą nuo Reformacijos XVI a. pradžioje iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos XVIII a. pabaigoje, paprastai ir vadiname ankstyvaisiais Naujaisiais amžiais ar laikais. Būtent čia – tikrųjų Naujųjų amžių ir šiuolaikinio pasaulio ištakos: užtenka paminėti šios epochos pradžioje Mikalojaus Koperniko suformuluotą naują visatos sampratą ir Williamo Shakespeare’o kūrybą, kuri iki šiol laikoma ne tik dramaturgijos, bet ir apskritai žmogaus dvasinių paieškų vaizdavimo kanonu.

Vis dėlto dinamiškoji, į Apšvietą einanti ankstyvųjų Naujųjų amžių Europa – tai Anglija, Olandija, iš dalies Prancūzija – šalys prie Lamanšo sąsiaurio, kur po didžiųjų geografinių atradimų iš Viduržemio jūros pakraščių persikėlė prekybos ir ūkio centrai. Didieji mokslo ir technikos laimėjimai buvo tiesiogiai susiję su ekonomikos ir karybos pažanga – šios srities pažangą ypač akivaizdžiai rodo mažos Olandijos, XVII a. sugebėjusios kariauti su Anglija ir net įkurti kolonijas Indonezijoje bei Kinijoje, istorija. Paprastai būtent pagal šio regiono istoriją Apšvietos epocha datuojama 1600–1790 – taigi Apšvieta iš esmės apima antrąjį po Renesanso ankstyvųjų Naujųjų amžių tarpsnį. Tačiau kodėl tada beveik tokiu pačiu laikotarpiu – 1600–1770 – apibrėžiama ir Baroko chronologija⁵⁰? Gal čia turima galvoje tik meno epocha? Iš tikrųjų ispaniškos–portugališkos kilmės žodžiu barocco (pirmą kartą užrašytu 1531 m.) iš pradžių buvo vadinamas netaisyklingos formos ypač spindintis perlas; vėliau šis žodis ėmė reikšti Romos katalikų bažnyčios ir jėzuitų suformuotą meno stilių. Dabartinėje literatūroje šis terminas pradedamas taikyti identifikuojant plačią tam tikros pasaulio dalies pokyčių panoramą, pradedant kultūra ir politika, baigiant ūkiu, visuomene ir mentalitetu⁵¹. Todėl minėtą paradoksalų Apšvietos ir Baroko sutapatinimą galima išaiškinti tik padarius prielaidą, kad Vakarų Europos civilizacija nebuvo vientisa. Juk buvo į civilizacinį sąstingį patekusios katalikiškosios Italija, Ispanija, Portugalija, taip pat Flandrija, Bavarija ir Austrija. Atrodo, kad būtent visų pirma jų visuomenių istorijai pradedama taikyti Baroko sąvoka. Tiesa,

___

⁵⁰ Pavyzdžiui, Rüdiger Lorenz. Barock (1600–1770) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. liepos 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pinselpark.de/geschichte/spezif/literaturg/epochen/1600_barock.html> (Letzter Update: 12 03 2004)

⁵¹ Plg. Angoulvent A. L. Baroko dvasia. Vilnius, 2005.