| pia“ kiekvieną studentą, negali išlaikyti nė viena šalis. Todėl pranešėjo idealas yra egalitaristinis universitetas, tačiau ne mums įprasta masinių universitetinių studijų prasme (tokius universitetus pranešėjas laiko egalitaristinių universitetų karikatūromis), bet W. Humboldto tradiciją „siekiančius universitetus, suteikiančius kiekvienam galimybę pačiam realizuoti savo potencialą ir interesus“. Tačiau tokio universiteto dvasia grindžiama ne tradicinio elitinio universiteto mokymu ex cathedra, o mokslininko ir studento dialogu (plačiai mums žinoma, tačiau, regis, ne visada korektiškai interpretuojama W. Humboldto „mokslo ir studijų vienovės“ idėja). Blogiausias dialogas yra geriau už geriausią monologą, prasčiausias seminaras – už geriausią paskaitą. Geriausias mokslininkas, nesugebantis dalytis savo idėjomis, pagrindiniais argumentais su visuomene, taigi nesugebantis palaikyti dialogo, negali tikėtis jos supratimo, paramos savo mokslui ir universitetui. Tokios paradoksalios, mums neįprastos, tačiau reikšmingos Y. Elkanos pranešimo tezės.
Vilniaus universiteto dabarties problemas, studijų ir mokslo kokybės spragas, matomas lyginant su Europos universitetais, aptarė Vilniaus universiteto prorektorius prof. J. V. Vaitkus. Autoriaus teigimu, esant dabartinei mokslo ir studijų finansavimo būklei, Vilniaus universitetas yra pasiekęs santykinai kokybiškų mokslo ir studijų rezultatų.
Vis dėlto jubiliejus verčia kalbėti apie istoriją. Būta niuanso, kuris turėjo skirti šią konferenciją nuo kitų panašaus pobūdžio renginių, – tai siekis išvengti „vilniauscentrizmo“, nes į konferenciją bandyta sukviesti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių istorikus, kurie galėtų pažvelgti į Vilniaus universitetą per įvairių istorinių geografinių krypčių prizmę. Taip vienas žymiausių šiuolaikinių Vakarų istorikų Alexanderas Demandtas (garsiosios „Neįvykusios istorijos“, reabilitavusios istoriografijoje klausimą „kas būtų, jeigu būtų“ autorius3), pateikdamas globalų, o kartu skvarbų žvilgsnį į universitetų idėjos ištakas bei raidos bangas Europos istorijoje, jose mato ir Vilniaus universitetą. Šios universitetų raidos bangos turėjusios tokias atramines vertybes kaip ramybė, impulsai, judėjimas, konkurencija, laikas, laisvė, autonomija, drąsa, rėmėjai, pinigai, kurios ir užtikrino universiteto idėjos efektyvumą.
Prof. Ludwikas Grzebienis iš Lenkijos (reikšmingos enciklopedijos apie Lenkijos ir Lietuvos jėzuitus sudarytojas ir autorius4, Vilniaus universiteto garbės daktaro Ludwigo Piechniko5 darbų tęsėjas) savo pranešime aptarė Vilniaus universiteto reikšmę ne tik Lenkijos ir Lietuvos valstybei, bet ir visai Europos jėzuitinių universitetų sistemai. Kaip reta istoriografijoje, Vilniaus universitetą autorius tiesiogiai gretina ne tik su Krokuvos (Vilniaus universitetas XVII–XVIII a. daugeliu aspektų lenkęs pastarąjį), bet ir su kitais Europos jėzuitų universitetais. Anot jo, Vakarų kultūra
___
3 Alexander Demandt (g. 1937 m. Marburge), senovės istorikas ir kultūrologas, studijavęs Tiubingeno, Miuncheno ir Marburgo universitetuose, dėstęs Frankfurto prie Maino ir Konstancos universitetuose. Nuo 1974 m. – senovės istorijos profesorius Berlyno laisvojo universiteto Friedrich-Meinecke’s institute. Vienas svarbiausių jo veikalų: Demandt A. Ungeschehene Geschichte. Göttingen, 1984. Keletas kitų vėlesnių darbų: Geschichte der Geschichte. Wissenschaftshistorische Essays (Historica Minora 1). Köln, 1997; Stätten des Geistes. Große Universitäten Europas von der Antike bis zur Gegenwart. Köln, 1999; Zeit und Unzeit. Geschichtsphilosophische Essays (Historica Minora 2). Köln, 2002; Kleine Weltgeschichte. Die ganze Weltgeschichte in einem Band. München, 2003.
4 Lenkų istorikas prof. Ludwik Grzebień SJ, šiuo metu Krokuvos jėzuitų aukštosios filosofijos-pedagogikos mokyklos Ignatianum rektorius. Fundamentalių veikalų iniciatorius ir autorius: Grzebień L. SJ (opr.). Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564–1995. Kraków, 1996; Grzebień L. (red.) Jezuici a kultura polska. Kraków, 1993.
5 L. Piechnik. Dzieje Akademii Wileńskiej. Rzym, 1983–1990, t. 1–4. |
dizainas ir programavimas giriaus