Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai1 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (1 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 1
nis vaidmuo priklausė politinėms partijoms, išreiškusioms tam tikrų visuomenės sluoksnių interesus arba bent pretendavusioms į jų atstovavimą. Išliekant Lietuvai išorinių jėgų agresijos pavojui, politinis to meto veikimas buvo leistinas tik toms partijoms, kurios besąlygiškai pripažino ir fiksavo 1919 m. rudenį registravimo dokumentuose lojalumą ir ištikimybę kuriamai nepriklausomos Lietuvos valstybei. Lietuvos komunistų partija išsiskyrė iš kitų to meto partijų savo draudžiamu revoliuciniu, antikonstituciniu veikimu, nulėmusiu jos nelegalią padėtį.

Lietuvos KP susikūrimas 1918 m. rudenį sąlygotas ne tiek vidinio vystymosi, kiek tiesioginio socialistinės revoliucijos Rusijoje ir RKP(b) poveikio. Neatsitiktinai jos pirmame suvažiavime buvo priimta Rusijos KP(b) programa, o tai atspindėjo realų to meto Lietuvos komunistų mentalitetą ir orientaciją2. Įsikūrusi kaip savarankiška partija, LKP iš pat pradžių faktiškai buvo pavaldi RKP(b). Formaliai tai buvo įteisinta 1919 m. kovo mėn. VIII - e RKP(b) suvažiavime — LKP tapo sudėtine RKP(b) dalimi srities organizacijos teisėmis3.

Tad ir 1918 m. pab. — 1919 m. pr. Lietuvos KP formuojama Sovietų valdžia Lietuvoje turėjo nulemti tik formalų jos valstybingumą, išreikštą bendru su RTFSR turiniu ir forma. Dar iki Spalio perversmo bolševikų propagandos deklaruotas tautų apsisprendimo šūkis dabar buvo panaudojamas, pasak tuometinio Sovietų Rusijos tautybių liaudies komisariato vadovo J. Stalino, kaip vienintelis kelias atstatyti Sovietų Rusiją (suprantama, tik carinės imperijos sienose - R. V.), kada jos pakraščiuose plėtėsi revoliucija ir vyko jų socialistinis apsisprendimas4.

Ryšium su tuo, kas pasakyta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuometinės LKP lyderių sprendimai kardinaliais strategijos klausimais objektyviai nebuvo ir negalėjo būti savarankiški dėl tos priežasties, jog jie buvo pajungti Sovietų Rusijos interesams.

Iki 1917 m. marksistinėje teorijoje randamas pasaulinės socialistinės revoliucijos šūkis nuo 1918 m. pavasario Rusijos KP(b) lyderių buvo iškeliamas kaip skatinimas veikti. Revoliucinių procesų Europoje 1919 m. fone tai jau tapo direktyva visoms tuo metu susikūrusioms ar dar tik besikuriančioms

37

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus