1905 m. rugpjūčio 6 d. buvo išleistas Valstybės Dūmos rinkimų įstatymas. Jame nurodyta, kad atstovai į Dūmą turi būti renkami remiantis turto cenzu, suskirsčius į tris kurijas. Moterys balsavimo teisės negavo ir tai kėlė jų nepasitenkinimą. Be to, šį nepasitenkinimą aktyviai palaikė partijos. Lietuvos socialdemokratai 1905 m. rugsėjį išplatintame partijos manifeste nurodė: „Visas mūsų kraštas Lietuva būtų rėdomas pilnai savarankiškai. Tam tikslui visi suaugę Lietuvos gyventojai, vyrai ir moterys, neskiriant tautos, tikėjimo ir lyties renka visuotiniu, tiesiu, lygiu ir slaptu balsavimu savo Seiman atstovus“22. Abi partijos – Socialdemokratai ir Demokratai – deklaravo būsimą abiejų lyčių politinį lygiateisiškumą, nors socialdemokratai tai paskelbė dar 1896 m. pirmojoje partijos programoje23. Socialdemokratai krašte taip pat steigė kuopeles, skaitė paskaitas, kuriose „garsino lygias moterų ir vyrų teises“24.

1905 m. vasarą Vilniuje vyko Tarptautinis moterų susirinkimas. (Taip buvo pavadintas todėl, kad jame dalyvavo visų tautybių, gyvenančių Vilniuje, atstovės.) Susirinkimo metu buvo numatyta parengti bendrą Dūmos rinkimų įstatymo projektą – tam tikrą protestą prieš caro Valstybės Dūmos paskelbtą rinkimų įstatymą. Kiekvienos tautos atstovės parengė savo projektą. Lietuvės savo projekte nurodė, kad negali sutikti su Dūmos rinkimų įstatymu ir kad „mūsų tauta gali užsiganėdinti, jei turės autonomiją Lietuvos etnografinėse ribose su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, slaptu, lygiu ir betarpišku balsavimu“25. Lenkės, dalyvavusios susirinkime, neišdėstė savo projekto kaip ir žydės, tačiau pareiškė, kad jos niekada nesutiks su Lietuvos autonomija etnografinėse ribose, nes tai prieštarauja Lenkijos kultūriniams interesams, ir nurodė, kad galima tik Lietuvos ir Baltarusijos autonomija26. Lietuvės nesutiko atsisakyti Lietuvos autonomijos reikalavimo ir, reikalaujant lenkėms, išėjo iš susirinkimo. Susirinkime, nepriėmus bendro sprendimo, kiekvienos tautos moterys parengė protestus Rusijos vyriausybei dėl Dūmos rinkimų projekto, po kuriais krašte rinko parašus. Vilnietės lietuvės surinko daugiau kaip 230 parašų ir nusiuntė savo protestą į Maskvą Rusijos moterų lygiateisiškumo sąjungai27.

Maskvietės 1905 m., susibūrusios į Rusijos moterų lygiateisiškumo sąjungą, reikalavo politinio lygiateisiškumo ir, norėdamos palaikyti glaudžius santykius su Lietuvos moterų judėjimu, pakvietė vilnietes inteligentes dalyvauti spalį vyksiančiame Pirmajame Rusijos moterų suvažiavime28. Vilnietės, siekdamos išplėsti savo veiklą krašte ir suburti moteris į organizaciją bei pasiųsti savo atstoves į Pirmąjį Rusijos moterų suvažiavimą, sukvietė Vilniuje 1905 m. rugsėjo 22–23 d. moterų susirinkimą. Jame buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas, išrinkta valdyba: Felicija Bortkevičienė, O. Pleirytė-Puidienė ir S. Landsbergaitė. Susirinkimas parengė ir priėmė draugijos programą, kurioje buvo numatyta: 1. Iškovoti autonomiją Lietuvai etnografinėse ribose, visuotiniu, lygiu, slaptu, betarpišku balsavimu išrinkti seimą Vilniuje. 2. Iškovoti lygias moterų ir vyrų teises. 3. Susivienijimo

22 VU bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 1, f. 423, l. 268.

23 J. Vilčinskas. Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės. Londonas, 1985, p. 64.

24 S. Kairys. Lietuva, p. 260.

25 VU bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 1, d. 754, l. 1.

26 VU bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 1, f. 423, l. 269.

27 Ten pat, l. 267.

28 Ten pat, l. 270.