| skirtingus požiūrius, o aktyviai ugdyti savarankiškus tautinius ir kultūrinius identitetus. Tai ir yra šiuolaikiniame istorijos moksle deklaruojamas istorinės sąmonės daugiaperspektyvumo principas8. Šiuo požiūriu ypač aktualus istoriko gebėjimas balansuoti tarp siekio pažinti objektyvią realybę ir akceptuoti atskirų bendruomenių bei žmonių istorinės sąmonės konfigūracijas. Šiandien aišku, kad nepavyks suniveliuoti žemaitiško ir aukštaitiško požiūrio į 1398 m. Salyno sutartį, kuria Vytautas atidavė Žemaitiją Vokiečių Ordinui, arba katalikiško ir protestantiško požiūrio į M. Mažvydą (protestantišku požiūriu yra nekorektiška, tai, kad “lietuviškasis” požiūris į pirmąją lietuvišką knygą neutralizuoja katalikybės ir protestantizmo konfliktą, t.y. katalikai nepelnytai “savinasi” protestantizmo kūrybinį palikimą).. Taigi, istoriko tikslas yra ne tiek ieškoti bendrų nuostatų, kiek padėti įvairiems identitetams surasti korektiškas formules, kurios leistų šiems identitetams koegzistuoti, atvertų perspektyvą įvairių istorinių sąmonių pavidalų dialogams, o ne konfliktams. Todėl aišku, kad neperėmus bei neišrutuliojus multiperspektyvios metodologijos, sunkiai įmanoma suderinti požiūrius į konfliktinius istorijos siužetus konkrečių šalių istorijos vadovėliuose ( tuo užsiima sudaromos dvišalės leidybos komisijos ), o juo labiau – įvesti “savų” tautinių mažumų istorinės sąmonės perspektyvas į mokymo programas. Iki šiol beveik nemąstyta, kokie turėtų būti Lietuvos istorijos vadovėliai skirti Lietuvos lenkams, rusams ar baltarusiams.Atrodo, kad ši problema yra palikta spręsti pačioms tautinėms bendrijoms. Tačiau jų aktyvumas ir intelektualinis potencialas labai skiriasi9. Skiriasi ir Lietuvos visuomenės dėmesys bei santykis su atskiromis bendruomenėmis10.Tuo tarpu istorinių sąmonių įvairovei yra būtina gyva, bent užuomazgoje eventualiai egzistuojanti bendruomenės laikysena. Būtent, ji gali signalizuodama savo istorinę perspektyvą tapti postūmiu mokslinės istoriografijos požiūriu spektro plėtrai. Antra vertus, viskas tada priklauso nuo istoriografijos mokslinio brandumo ar istorinio “jautrumo”, t.y sugebėjimo apčiuopti “kitas” istorines perspektyvas. Į abi prielaidas esame bandę atsižvelgti “Būtovės slėpiniuose”. Tačiau vaidmens11reljefinga perspektyva yra įmanoma tik tada, kai “vaidinama” atkira istorinė tautos, etninės, politinės ar konfesinės grupės perspektyva turi tiek galimybę operuoti “gyvais” atskiros bendrijos istorinės sąmonės vaizdiniais, tiek - korektišką mokslinės istoriografijos užnugarį. Kol kas tai, regis, yra pavykę tik su lenkų ir Lietuvos lenkų istorinėmis perspektyvomis.
Tuo tarpu “objektyvusis” žvilgsnis (arba, tiksliau: žvilgsnis darosi vis labiau objektyvesnis) multiperspektyvioje metodologijoje randasi tada, kai istorinės sąmonės perspektyva brėžiama kiek
8 K. Bergmann. Multiperspektivität. – Handbuch der Geschichtsdidaktik / Hrgs. K. Bergmann, J. Rüsen, Düsseldorf, 1985, p.271-273. Žr.dar: A. Bumblauskas. Akademinės istorijos ir istorijos didaktikos sankirta. – Istorinė sąmonė ir istorijos didaktika / sud. A. Poviliūnas, Vilnius, 1997, p. 56-65; Gyvosios istorijos programa: istorinė kultūra šiuolaikinės sąmonės formavimui. – Vilnius, 1998, p. 7-14.
9 Pvz.: atkreipsime dėmesį, tik į Lietuvos virtualios parodos struktūrą – joje prisistato Lietuvos rusai ( net atskiras puslapis sentikiams), karaimai, totoriai, žydai, tačiau nėra baltarusių ir ukrainiečių. Tačiau nėra ir Lietuvos lenkų puslapio (žr.: http://alka.mch.mii.lt/foje.lt.htm). Tiesa, konkretūs Vilniaus lenkai reiškiasi kurdami asmeninius puslapius, skirtus Vilniaus istorijai. Ar tai nerodytų, kad tiek Lietuvos kultūrinė politika traktuoja, tiek pačios bendruomenės identitetas yra labiau orientuotas į “lenko Lietuvoje”, o ne į “Lietuvos lenko” savimonės modelį.
10 Čia akivaizdūs prioritetas yra Lietuvos žydai ir lenkai. Žr.: G.Kiaulakis. Tautinės mažumos Liertuvos dienraščiuose: kasdienės sąmonės atspindžiai. - http://www.artium.lt/brevi/varia/taut.html.
11 Apie “vaidmens” “Būtovės slėpiniuose” perspektyvos sąlytį su daugiaperspektyvia metodologija, žr.: A. Bumblauskas. Visualinė istorija: koncepsijos paieškos atnaujintos istorikos ir dramaturgijos kontekstuose. – Istoriografija ir atvira visuomenė, Vilnius, 1998, p. 306-323. |
dizainas ir programavimas giriaus