Bazelio bažnytinis susirinkimas savo darbą pradėjo, vadovaujamas kardinolo Giuliano Cesarinio, popiežiaus Eugenijaus IV legato.

Derėtų labiau aptarti minėtojo kardinolo asmenybę. Giuliano Cesarini gimė 1398 m., studijavo Perudžos ir Paduvos universitetuose. Popiežius Martynas V 1426 m. jam suteikė kardinolo titulą. 1431 m. jis buvo legatu Nürnberge ir organizavo kryžiaus žygį prieš husitus. Kardinolas Cesarini buvo vienas aktyviausių Florencijos unijos dalyvių. Būtent jis 1439 m. liepos 6 d. Florencijos katedroje lotyniškai paskelbė bažnyčias vienijančią bulę "Laetentur caeli".⁹ Graikų kalba ją paskelbė kardinolas Bessarionas.¹⁰

Nuo 1442 m. Cesarinis buvo popiežiaus legatu Vengrijoje, kur organizavo antpuolius prieš turkus. Ir nors 1444 m. rugpjūčio 1 d. Szegede buvo sudarytos 10 metų paliaubos su sultonu Muradu II, Cesarinis, pasikliaudamas Europos šalių kariuomenių pagalba, palenkė karalių Vladislovą Varniškį nutraukti taikos sutartį ir pradėti karą. Aistringas kardinolo veržimasis į mūšį baigėsi tragiškai. Jis žuvo kovoje su turkais¹¹. Prie Varnos galvą padėjo ir pats karalius Vladislovas.

Dar vienas įdomus šio garsaus bažnytinio susirinkimo momentas-jo metu Lenkija gavo pirmuosius kardinolus. 1441 m. antipopiežius Feliksas V kardinolų titulus suteikė Krokuvos vyskupui Z. Olešnickiui ir primui V. Kotui. Krokuvos vyskupui kardinolo kepurę atvežė tas pats Giuliano Cesarinis.¹² Tiesa, jo ryšiai su Lenkija užsimezgė kiek anksčiau. 1424 m. įvyko ketvirtosios Jogailos žmonos Sofijos karūnacija. Tarp žymių ir garbių svečių iškilmėse dalyvavo ir Cesarinis, tuo metu buvęs Camera Apostolica auditoriumi.

Greta kardinolo Cesarinio, galima rasti ir kitų žinomų vardų. Kardinolų kolegijai, be Albergatti (m. 1443) ir Cesarinio dar priklausė Giordano Orsini (m. 1438), Prospero Colonna ir Capranica¹⁴. Taigi regime ir Prosperą, ir Orsinį (arba Ursinį), ir Colonną. Pastarąsias dvi pavardes Bychovco kronikos komentaruose pamini ir R. Jasas.¹⁵

Pradėkime nuo Prospero Colonnos. Jis mirė 1463 m. kovo 24 d. Buvo kardinolas, Kardinolų kolegijos narys, popiežiaus Martyno V (1417-31) apaštalinis kancleris. Prospero Colonna garsėjo kaip pirmųjų Italijos humanistų globėjas, turėjo sukaupęs didžiulę biblioteką. Pati Colonnos giminė buvo viena iš Romos aristokratų šakų, kildinanti save iš Tusculum kunigaikščių.¹⁶

Ką gi ženkime toliau į vešlų genealoginį atvašyną. Išnyra Giordano Orsinio asmenybė. Popiežius Bonifacas IX 1400 m. vasarį jam suteikė Neapolio arkivyskupo titulą. 1405 m. birželį jis tapo Kardinolų kolegijos nariu. 1425-26 m. Orsinis buvo pasiųstas sunkiai misijai į Bohemiją spręsti husitų klausimo¹⁷.