| Lietuvos importe3. Šių šalių prekybos santykiai buvo reguliuojami remiantis 1923 m. balandžio 27 d. pasirašyta laisvosios prekybos sutartimi4. 1929 m. kilusi pasaulinė ūkio krizė tiesiogiai paveikė dvišalius prekybos santykius, o 1931 m. balansas pasiekė rekordinį 19,431 mln. litų skirtumą Čekoslovakijos naudai5. Tuomet imta labai rimtai svarstyti, kaip keisti Lietuvos užsienio politikos kryptis: „Lietuvos prekybos balansas remiamas išimtinai minimaliu valstybių skaičiumi ir antra, išimtinai maksimalus valstybių skaičius Lietuvai tik parduoda, nieko iš jos nepirkdamos“6. 1931 m. Lietuva turėjo aktyvų prekybos balansą tik su Anglija, Latvija ir Belgija, todėl buvo pradėta peržiūrėti prekybos santykius su kitomis valstybėmis, kartu ieškant naujų rinkų lietuviškoms prekėms. Lietuvos valdžios atstovai kėlė klausimą – kodėl Lietuva ir toliau privalo toleruoti milijoninį Čekoslovakijos importą nieko į ten neparduodama7.
1931 m. balandį Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento vadovai atkreipė Čekoslovakijos chargé d’affaires
M. Niederlės dėmesį į tai, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvos ir Čekoslovakijos prekyba plėtojasi ne Lietuvos naudai, o esamu momentu Lietuvos išvežimas į Čekoslovakiją yra visai sustojęs8. Čekoslovakijos atstovas netolygius prekybos santykius stengėsi paaiškinti prekių srautų apskaitos metodikos skirtumais. Pateikdamas savo vadovybei Prahoje šio pokalbio detales pabrėžė, jog Lietuvos įvežimas į Čekoslovakiją yra labai sumažėjęs ir šiam klausimui reikėtų skirti daugiau dėmesio9. M. Niederlė taip pat informavo apie Lietuvos pageidavimus ir išvardijo prekes, kurias Lietuva norėtų eksportuoti10. Prekybos santykių netolygumas kėlė susirūpinimą ir Lietuvos ministrui pirmininkui bei finansų ministrui J. Tūbeliui, kuris 1931 m. rudenį pavedė Finansų ministerijos atstovui
J. Norkaičiui susitikti su M. Niederle – Lietuva išreiškė pageidavimą sumažinti balanso pasyvumą eksportuodama kiaulieną ir jautieną.
1932 m. pradžioje Lietuvos užsienio reikalų ministras D. Zaunius ir pasiuntinys
J. Aukštuolis11 pripažino, jog esant laisvai prekybai daug kas priklauso nuo lietuvių prekybi
___
3 Užmezgus diplomatinius santykius ir pasirašius laisvosios prekybos sutartį nuo 1923 m. pradėjo aktyvėti Lietuvos ir Čekoslovakijos prekybos santykiai, kadangi pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuva faktiškai išimtinai prekiavo tik su Vokietija. Jau 1924 m. Čekoslovakija buvo ketvirtoje pozicijoje tiek Lietuvos importe, tiek eksporte (valstybėmis). Nuo 1925 m. Lietuva daugiau iš Čekoslovakijos įsiveždavo (cukrų ir pramonės prekes) nei į ją išveždavo (linus, linų pakulas) – prekybos balansas buvo neigiamas Lietuvai.
Lietuvos užsienio prekybos balansas 1924–1929 m. // Lietuvos užsienio prekyba. Kaunas: Centrinis statistikos biuras, 1929, p. VII–IX.
4 Lietuvos sutartys su svetimomis valstybėmis (sud. P. Dailidė). Kaunas, 1930, t. 1, p. 189–197.
5 Lietuvos užsienio prekybos balanse (valstybėmis) skirtumas su Čekoslovakija buvo maksimaliai neigiamas, kiek mažiau neigiamas Lietuvos prekybos balansas 1931 m. buvo su Lekija ir Dancingu (–10 004,4 tūkst. lt.), SSRS
(–8979,0 tūkst. lt.), JAV (–8760,3 tūkst. lt.) bei kitomis šalimis.
Užsienio prekybos balansas 1928–1932 m. valstybėmis // Lietuvos užsienio prekyba. Kaunas, 1932, p. XVI.
6 Kuzminskas S. Laisva prekyba, kontingentai ir licencijos // Tautos ūkis. 1932, Nr. 9, p. 241.
7 Ten pat, p. 245.
8 M. Niederlės pranešimas Čekoslovakijos Respublikos (toliau – ČR) URM 1931 04 07 // AMZV. IV sekcia, 643, č. 1203/31.
9 M. Niederlės pranešimas ČR URM 1931 04 07 // AMZV. IV sekcia, 643, č. 1203/31.
10 Čekoslovakijos atstovas Kaune M. Niederlė manė, kad abiem šalims ekonominius santykius pavyktų išlaikyti, jei Čekoslovakija pirktų iš Lietuvos kiaušinius, sviestą, jautieną, linų sėmenis, gyvulių odas ir kt. (šios prekės trečiajame dešimtmetyje nebuvo eksportuojamos iš Lietuvos į Čekoslovakiją).
M. Niederlės pranešimas ČR URM 1931 04 07 // AMZV. IV sekcia, 643, č. 1203/31.
11 Nuo 1929 m. kovo 5 d. iki 1934 m. rugsėjo 1 d. J. Aukštuolis buvo Lietuvos pasiuntinys Suomijoje, tačiau iki 1932 m. rugsėjo 30 d. rezidavo Kaune, o vėliau Prahoje. |
dizainas ir programavimas giriaus