15 dienos.

Devintoje statuto dalyje nustatytas mokestis už kursus. Už vieną semestrą valdininkas mokėjo 50 litų. Semestrų buvo keturi, todėl tikrieji klausytojai turėjo mokėti 200 litų. Mokėjimo terminai buvo tokie: už rudens semestrą pinigus reikėjo sumokėti iki lapkričio 1 d.; už pavasario semestrą – iki kovo 1 dienos. Galėjo būti mokėjimo lengvatų, bet tai spręsdavo instituto valdyba.

Dešimtame skirsnyje „Mokslo baigimas“ buvo teigiama, kad reikia išklausyti visą programą, atlikti pratybas ir išlaikyti egzaminus. Visą programą išklausydavo ir gaudavo diplomus tikrieji Administravimo kursų klausytojai. Laisvieji klausytojai gaudavo pažymėjimus, nes studijuodavo ne pagal visą programą. Šiems klausytojams galėjo būti įteikiamas ir diplomas, atsižvelgiant į jų administracinio darbo patirtį ir labai gerai išlaikytus egzaminus. Žemesnės pakopos valdininkai – hospitantai išklausydavo tik kai kuriuos dalykus, kurie būdavo naudingi žemesniuose administracinio darbo lygiuose, ir gaudavo tų dalykų išlaikymo pažymėjimus. Neišlaikytą egzaminą buvo galima laikyti po mėnesio18.

1940 m. vasarį Socialinių ir politinių mokslų instituto Administravimo kursų statutas papildytas tikriesiems klausytojams skirtu straipsniu: „Kursas išeinamas per dvejus metus“19. Administravimo kursų reikalų vedėju ir rektoriaus padėjėju buvo paskirtas J. Razma.

Apskritai Administravimo kursų statutas nebuvo akademiškas, tačiau ir patys kursai nebuvo aukštoji mokykla. Todėl akademinės laisvės principas čia nebuvo toks aktualus kaip universitete.

Administravimo kursuose turėjo būti dėstomi tokie dalykai: 1) lietuvių kalba; 2) administracinė organizacija (vadyba); 3) administracinė teisė; 4) civilinė teisė; 5) valstybinė (konstitucinė) teisė; 6) politinė ekonomija; 7) Lietuvos politinė ir ekonominė geografija; 8) savivaldybės; 9) statistika; 10) baudžiamoji teisė; 11) Lietuvos politinė istorija; 12) sąskaityba ir kontrolė; 13) finansų mokslas; 14) Lietuvos administracinė teisė; 15) raštvedyba ir biurų tvarkymas; 16) ekonominė politika; 17) sociologijos pagrindai.

Šalia šių disciplinų buvo dėstomi epizodiniai kursai: a) darbo teisė; b) įstaigų darbo higiena; c) visuomenės psichologija20.

Galima tvirtinti, kad kursuose administravimas buvo labiau nagrinėjamas teisiniu aspektu. Tačiau tai, kad administracinės organizacijos disciplina dėstomų dalykų sąraše buvo įrašyta antruoju numeriu, rodo, kad teisiniam administravimo kontekstui daugiau įtakos turėjo vadybinis kontekstas.

Administravimo kursų poreikis turėjo būti didelis, nes Socialinių ir politinių mokslų institutas, glaudęsis Donelaičio g. 9 esančiame pastate, jau negalėjo išsitekti. 1940 m. vasario 1 d. švietimo ministro įsakymu institutui buvo leista įsigyti pastatą Kaune, Aušros g. 13, kad būtų galima organizuoti dvejų metų kursus valdininkams ir norintiems jais tapti21. Čia reikėtų patikslinti ir praplėsti prof. V. B. Pšibilskio požiūrį, kad 1940 m. vasarį švietimo ministro K. Jokanto įsakymu leista įkurti ir savo lėšomis Kaune įsteigti dvejų metų administravimo kursus. Administravimo kursai realiai pradėjo veikti vasarį, nors buvo planuota juos pradėti sausio 15 dieną. Sausio 3 d. rektoriumi buvo išrinktas prof. I. Tamošaitis, o sausio 5 d. švietimo ministras K. Jokantas patvirtino Administravimo kursų statutą. Vasarį statute padarytas pakeitimas, kad kursai vyks dvejus metus, ir todėl patys kursai buvo reorganizuoti į dvejų metų ir įsigytos naujos patalpos.

Švietimo ministras patvirtino šiuos Administravimo kursų lektorius: 1) lietuvių kalbos – E. Viskantą; 2) administracinės organizacijos

18 LCVA. F. 391, ap. 4, b. 1624, l. 25–27.

19 Ten pat, l. 22.

20 Ten pat, l. 24.

21 Ten pat, l. 21.