| ma ne tik kunigaikščiams ar stambiems didikams, bet ir paprastiems bajorams. Pavyzdžiui, 1501 m. Jonas Koška, Smolensko okolničius, Molodečno vietininkas, gavo iki gyvos galvos valdyti Adutiškį ir 30 žmonių, kol nebuvo atgauta jo tėvonija28.
Daug miestų gavo savo teisių ir laisvių patvirtinimus. Tai Smolenskas, Polockas, Vladimiras, Vitebskan Kjjevas28. 1498 m. Polockui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, o 1499 m. tokias pat teises gavo Minskas30. Beje, jau Žygimantas I 1432 m. privilegija Vilniaus miestui suteikė lygias su katalikais teises stačiatikiams31. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras praplėtė šios nuostatos galiojimą Polocko miestui. Tačiau kol kas tai buvo pavieniai atvejai, tik Žygimanto II laikais jos galiojimas buvo pritaikytas ir kitiems miestams. Privilegijomis, išduotomis Volkovysko32, Polocko33, Naugarduko34 miestams, patvirtinamos lygios abiejų konfesijų atstovų teisės dalyvauti savivaldybių darbe.
Vis dėlto net ir tokia palanki politika, vykdoma žemių-aneksų jų kunigaikščių atžvilgiu, nepajėgė sustabdyti masinio stačiatikių bėgimo su visomis neseniai patvirtintomis jiems valdomis Maskvos pusėn. Jono III valdžion XV a. paskutinį dešimtmetį perėjo kunigaikščiai Semionas Bielskis, Semionas Možaiskis, Vasilijus Šemiaka, J. Trubeckojus, Mezeckiai, Masalskiai ir kt. Tai sąlygojo minėti kai kurių žemių netvirti administraciniai ryšiai su Lietuva bei dalinių kunigaikščių bei Gediminaičių dinastijos atstovų priešinimasis vykdomai valstybės centralizavimo politikai. Jie nebeturėjo didesnės politinės galios vietose, o Ponų tarybos sudėtyje buvo galingiausiųjų ir turtingiausiųjų ponų šeimų atstovai. Retas iš kunigaikščių galėjo varžytis su jais turtais ir galia, taigi durys į aukščiausiąja; valdžią daugumai buvo uždarytos.
Žemių-aneksų feodalai jau XV a. II-oje pusėje formaliai turėjo lygias ekonomines ir politines teises. Tačiau katalikybės, kaip vieningos, viešpataujančios visoje valstybėje religijos, klausimas nebuvo išspręstas. Ypač jis aktualus pasidarė tuo laiku, kai sustiprėjo Maskvos didžioji kunigaikštystė, pretendavusi kištis j kaimynės vidaus tarpkonfesinius reikalus.
Tarpkonfesiniai nesutarimai, nurimę 1432 ir 1434 m. išdavus privilegijas, vėl paaštrėjo valdant Kazimierui Jogailaičiui. 1471 m. pasky-
28 LM. Kn. 6. L. 204 (Lietuvos valstybinis istorijos archyvas. F. "Lietuvos Metrika".).
29 Białowiejska W. Stosunki... Z. 3-4, S. 20.
30 РИБ. T. 27. N. 36. C. 545; N. 202. C. 739.; A3P. T. 1. C. Петербург, 1846. N. 159. C. 181.
31 Dubiński P. Zbior praw i przywilejow miastu stolecznemu W. X. L. Wilnowi nadanych na źądania wielu miasfc Koronnych, jako teź Wielkiego Księstwa Litewskiego W Wilnie, 1788. S. 2, 4, 6.
32 A3P. T. 2. C. Петербург, 1788, N. 15. C. 10.
33 Ten pat. N. 61. P. 78.
34 Ten pat. N. 71. P. 92. |