Statute buvo nurodoma, kad institute veikia devyni skyriai:

I. Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos kursui išeiti; kursas planuotas penkeriems metams; išlaikiusiems visų dalykų egzaminus duodamas viduriniojo mokslo pažymėjimas, suteikiąs teisę į aukštąjį išsilavinimą.

II. Administracijos: rengti įstaigų bei įmonių administraciniam personalui.

III. Buhalterijos: A – rengti buhalteriams specialistams; B – rengti jaunesniesiems buhalteriams.

IV. Mašinraščio-stenografijos: A – rengti kvalifikuotoms mašininkėms; B – išmokyti mašinraščio technikos.

V. Agrotechnikos: rengti kvalifikuotiems ūkininkams ir pagalbiniam ūkio personalui.

VI. Namų ūkio: rengti namų apyvokos jaunesniosioms specialistėms.

VII. Technikos skyrius: A – rengti jaunesniesiems technikams; B – rengti kvalifikuotiems meistrams. Technikos skyriuje turėjo veikti šios šakos: 1. mechanikos, 2. elektrotechnikos, 3. statybos, 4. cheminės technologijos.

VIII. Prekybos: pasitobulinti prekybos įmonių personalui.

IX. Specialiųjų kursų skyrius: prireikus rengti įvairių amatų specialistus. Esant būtinumui galėjo būti steigiami ir kitokie skyriai.

Instituto administraciją sudarė: direktorius, inspektoriai ir instituto taryba, kurie tvarkė instituto mokslinius ir administracinius reikalus. Direktorius vadovavo visam instituto darbui, inspektoriai padėjo organizuoti direktoriui mokymo procesą, sprendė metodinius mokymo uždavinius.

Institutui plečiantis galėjo būti skiriami skyrių vedėjai, kurie prižiūrėjo mokslo eigą savo skyriuose. Instituto tarybą sudarė visi instituto lektoriai. Taryba svarstė mokymo planus, priemones bei metodus, vidaus tvarkos ir drausmės taisykles.

Instituto lektoriai galėjo būti tik asmenys, turintys aukštąjį arba specialųjį išsilavinimą, dėstantys pasirinktos specialybės kursus. Lektoriai negalėjo turėti institute daugiau kaip 18 savaitinių pamokų. Už sugaištą per egzaminus laiką jiems buvo atlyginama kaip už pamokas.

Instituto klausytojai galėjo būti vyrai ir moterys, turintys 16 metų ir išėję regulamino nustatytą bendrojo išsilavinimo kursą. Mokymas institute buvo organizuotas remiantis dalykine sistema. Klausytojai, norintys gauti tam tikros specialybės arba bendrojo išsilavinimo pažymėjimą, privalėjo išlaikyti visų tai specialybei nustatytų dalykų egzaminus ir atlikti praktikos darbus. Kiekvieno trimestro gale buvo tikrinamas klausytojų pažangumas. Visų dalykų baigiamieji egzaminai vyko tam reikalui direktoriaus paskirtoje komisijoje.

Kiekvienas klausytojas turėjo mokėti Švietimo vadybos nustatytą mokestį už mokslą. Už viso kurso išklausymą reikėjo mokėti po 2,5 reichsmarkės (RM), o už atskirų dalykų studijavimą – po 1 RM¹⁵ už kiekvieno mėnesio studijas. Neturtingi ir pažangūs klausytojai instituto vadovybės nuožiūra galėjo būti nuo mokesčio už mokslą atleidžiami. Pirmąjį trimestrą niekas iš klausytojų nuo mokesčio už mokslą nebuvo atleidžiamas. Statuto reikalavimai kito atsižvelgiant į konkrečias sąlygas.

1941 m. lapkričio 28 d. rašte direktorius nurodė, kad Bendrajame skyriuje pirmame kurse išeinamas 1–3 reformuotos gimnazijos klasės kursas, antrame – 4–5 klasės, trečiame – 6 klasės, ketvirtame – 7 klasės, penktame – specialusis išsilavinimas

__________________________________________________

15 Į Laisvę. 1941, rugsėjo 24; KAA. F. R-1177, ap. 1, b.7, l. 2.