SE­NO­JI KUL­TŪ­ROS IS­TO­RI­JA IR NAU­JO­JI KUL­TŪ­RI­NĖ IS­TO­RI­JA

Šiame straipsnyje analizuojamas paskutinių dviejų trijų dešimtmečių Vakarų istoriografijos reiškinys, literatūroje vadinamas „kultūrinės istorijos iškilimu“¹. Pirmoje straipsnio dalyje aprašomos šio iškilimo apraiškos ir socialinės-kultūrinės sąlygos. Antroje dalyje prisimenama šiuolaikinės („naujosios“) kultūrinės istorijos pirmtakė: XIX a. pradžios–XX a. pirmosios pusės „senoji“ kultūros istorija, taip pat kultūros filosofija, su kuria ji buvo glaudžiai susijusi. Šiuolaikinė kultūros istorija orientuojasi į kultūros sampratas, kurias vartoja socialiniai mokslai ir postmodernistinė humanistika. Šie naujosios kultūrinės istorijos sąvokų šaltiniai aptariami trečioje ir ketvirtoje straipsnio dalyje. Straipsnis parašytas kaip istoriografinė apžvalga su transdisciplininiais ekskursais į sociologijos ir kultūrinės antropologijos sritis, vadovaujantis rekomendacija, kurią Richard Rorty adresuoja filosofams: tarpininkauti tarp skirtingų disciplinų ar teorinių diskursų („pokalbių“), skatinti tų „pokalbių“ dalyvių dialogą, tuo pat metu vengiant arbitro vaidmens. Toks dialogas yra ypač svarbus „kultūros“ atveju, nes toks transdisciplininis pokalbis arba visai nevyksta, arba labai primena „Babelio bokšto“ situaciją.

1. Kultūrinės istorijos iškilimas

Kultūrinės istorijos iškilimu toliau vadinsime permainą, kuri prieš du tris dešimtmečius prasidėjo Vakarų šalių nacionalinėse istorikų bendruomenėse. Pasikeitė vyraujantys pažintiniai interesai (supratimas apie tai, kokios temos ar problemos yra „svarbios“ ar „įdomios“), teorinės koncepcijos, tiriamojo darbo rezultatų literatūrinio dėstymo formos. Pasikeitė požiūris į tai, ką reiškia būti „pažangiu“ istoriku, žen-

___

1 Žr., pavyzdžiui: Appleby J., Hunt L., Jacob M. Tiesos sakymas apie istoriją. Vilnius: Margi raštai, 1998, p. 217–223. Vertingą giminingos naujajai kultūrinei istorijai kultūros sociologijos laimėjimų, problemų ir diskusijų apžvalgą pateikia Vytautas Kavolis. Žr.: Kavolis V. Kultūros dirbtuvė. Vilnius: Baltos lankos, 1996. Šią knygą rekomenduojame visiems pageidaujantiems plačiau ir giliau susipažinti su šiame straipsnyje aptariama problematika.