Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai15 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (15 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 15

SE­NO­JI KUL­TŪ­ROS IS­TO­RI­JA IR NAU­JO­JI KUL­TŪ­RI­NĖ IS­TO­RI­JA

Nor­kus Ze­no­nas
Zenonas Norkus
Profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras
Vilniaus universiteto
Filosofijos fakulteto
Sociologijos katedra
Universiteto g. 9/1
Vilnius LT-01513
El. paštas: Zenonas.Norkus@fsf.vu.lt

 

 

Šiame straipsnyje analizuojamas paskutinių dviejų trijų dešimtmečių Vakarų istoriografijos reiškinys, literatūroje vadinamas „kultūrinės istorijos iškilimu“1. Pirmoje straipsnio dalyje aprašomos šio iškilimo apraiškos ir socialinės-kultūrinės sąlygos. Antroje dalyje prisimenama šiuolaikinės („naujosios“) kultūrinės istorijos pirmtakė: XIX a. pradžios–XX a. pirmosios pusės „senoji“ kultūros istorija, taip pat kultūros filosofija, su kuria ji buvo glaudžiai susijusi. Šiuolaikinė kultūros istorija orientuojasi į kultūros sampratas, kurias vartoja socialiniai mokslai ir postmodernistinė humanistika. Šie naujosios kultūrinės istorijos sąvokų šaltiniai aptariami trečioje ir ketvirtoje straipsnio dalyje. Straipsnis parašytas kaip istoriografinė apžvalga su transdisciplininiais ekskursais į sociologijos ir kultūrinės antropologijos sritis, vadovaujantis rekomendacija, kurią Richard Rorty adresuoja filosofams: tarpininkauti tarp skirtingų disciplinų ar teorinių diskursų („pokalbių“), skatinti tų „pokalbių“ dalyvių dialogą, tuo pat metu vengiant arbitro vaidmens. Toks dialogas yra ypač svarbus „kultūros“ atveju, nes toks transdisciplininis pokalbis arba visai nevyksta, arba labai primena „Babelio bokšto“ situaciją.

 

1. Kultūrinės istorijos iškilimas

Kultūrinės istorijos iškilimu toliau vadinsime permainą, kuri prieš du tris dešimtmečius prasidėjo Vakarų šalių nacionalinėse istorikų bendruomenėse. Pasikeitė vyraujantys pažintiniai interesai (supratimas apie tai, kokios temos ar problemos yra „svarbios“ ar „įdomios“), teorinės koncepcijos, tiriamojo darbo rezultatų literatūrinio dėstymo formos. Pasikeitė požiūris į tai, ką reiškia būti „pažangiu“ istoriku, žen-

___

1 Žr., pavyzdžiui: Appleby J., Hunt L., Jacob M. Tiesos sakymas apie istoriją. Vilnius: Margi raštai, 1998, p. 217–223. Vertingą giminingos naujajai kultūrinei istorijai kultūros sociologijos laimėjimų, problemų ir diskusijų apžvalgą pateikia Vytautas Kavolis. Žr.: Kavolis V. Kultūros dirbtuvė. Vilnius: Baltos lankos, 1996. Šią knygą rekomenduojame visiems pageidaujantiems plačiau ir giliau susipažinti su šiame straipsnyje aptariama problematika.

17

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus