1999 m. prasidėjęs amatų dienų vajus, skatinamas Kernavės dienų sėkmės, apima vis daugiau gyvenimo sričių. Paveldas atkuriamas, kuriamas, puoselėjamas. Molinių indų žiedimą vadiname tradiciniu iš kartos į kartą perduotu amatu, o titnago skaldymo proceso autentiškumas jau ginčytinas. Be abejonės, edukacinis tokių dienų potencialas neginčytinas, tačiau pramoginis jų pobūdis parodo amatų dienų priklausomybę paveldo industrijai.
Politika. Politikai paveldo industriją veikia netiesiogiai, o per atskirų paveldo grupių aktualinimą. Siekdami pateisinti savo politinę kryptį, jie populiarina skirtingas paveldo grupes: dešinieji – tautos, religinę simboliką, tautos kančias ir kovas, kairieji – romantiškąją praeitį su didžiais valdovais ir pilimis. Tačiau ir tie, ir anie niekaip neišsiveržia iš didžiojo naratyvo gniaužtų. Matyt, politikai tai nėra naudinga. Atkuriami Valdovų rūmai, Eišiškių45, Baltadvario bastioninė46, Medininkų47, Vorutos48, Kauno49, Klaipėdos ir kitos pilys rodo didžiojo naratyvo gajumą. Kaip teigia E. Aleksandravičius, „kadangi politiniam isteblišmentui nesiseka dorotis su dabarties politinėmis problemomis, [...] jis, pasirengęs sutikti mokytą ir informuotą Europą, gręžiasi į praeities miražus“50. Tai tarsi patvirtintų R. Hewisono nuosmukio teoriją, tačiau politinė paveldo industrija Lietuvoje krauna ne ekonominį (sąmokslo teorijas palikime kitam straipsniui), o politinį kapitalą ir didina valdžios legitimaciją. Išsamiau analizuojant politikos(-ų) paveiktą paveldo industriją įdomu būtu panagrinėti ir paminklų (monumentų) statybos tendencijas.
Didžiausias turėtų būti valstybinių švenčių – svarbiausių valstybės istorijos datų – istorinio sąmoningumo potencialas, tačiau, anot Gintaro Beresnevičiaus, jos tampa „izoliacijos šventėmis“51, kurias dauguma gyventojų švenčia namuose, prie televizoriaus. Tačiau šie, 2003 m. G. Beresnevičiaus parašyti žodžiai, 2006 m. jau nebeatitinka tikrovės, Vasario 16-oji šiemet atšvęsta kaip niekada linksmai, turėtos keturios (tiesa, dvi iš jų buvo savaitgalis, o viena atidirbta anksčiau) nedarbo dienos, miestų aikštėse vyko populiarių atlikėjų koncertai. Be to, keletą pastarųjų metų ir Mindaugo karūnavimo diena išsiskiria savo jau tradicinėmis tapusiomis šventėmis – gyvosios archeologijos Kernavėje bei viduramžių Trakuose, kurios neabejotinai skatina istorinį sąmoningumą. Tačiau šioms šventėms sunku tapti pramogų industrijos dalimi, nes „verslininkai bijosi kaltinimų valstybinių švenčių profanavimu“52. O štai privačiame sektoriuje verslininkų kuriamos, arba tiksliau, perimamos naujos šventės: Helovynas, Šv. Valentinas, amerikietiškos Kalėdos53 ir t. t. Ir nors 2006 m. pasigirdo nuomonių, kad Šv. Valentino diena jau išsikvėpė, LNK54 Vasario 16-osios savaitgalis vis dar reklamuotas kaip „Meilės ir nuotykių savaitgalis“55. Tokiu būdu paveldo industrija, nors ir
___
45 Daugiau informacijos žr.: <http://www.salcininkai.lt/index.php/kulturairturizmas/turizmas/stu/> (žiūrėta 2006 01 12).
46 Daugiau informacijos žr.: < http://moletai.net/index.php?-1687816492> (žiūrėta 2006 01 12).
47 Daugiau informacijos žr.: <http://www.takas.lt/naujienos/kultura/73221> (žiūrėta 2006 01 12).
48 Daugiau informacijos žr.: <http://www.istorija.net/forum2001/035.htm> (žiūrėta 2006 01 12).
49 Daugiau informacijos žr.: <http://www.museums.lt/Zurnalas/2004’1/kauno_pilis.htm> (žiūrėta 2006 01 12).
50 Aleksandravičius E. Praeities miražai ir nevisavertiškumo statybos kompleksai // Kultūros barai. 2001, t. 12, p. 37.
51 Beresnevičius G. Švenčių destrukcija ir švenčių modernėjimas // Kultūros aktualijos. 2003, t. 2 (21), p. 8.
52 Beresnevičius G. Švenčių destrukcija ir švenčių modernėjimas // Kultūros aktualijos. 2003, t. 2 (21), p. 8.
53 Amerikietiškų Kalėdų filosofija suvokiama kaip vartotojiškos kultūros produktas.
54 Laisvas nepriklausomas kanalas – privatus televizijos kanalas // < http://www.lnk.lt> (žiūrėta 2006 02 20).
55 LNK televizijos programa // <http://www.lnk.lt/zinios/article.php?news=info&id=610> (žiūrėta 2006 02 20). |