1999 m. prasidėjęs amatų dienų vajus, skatinamas Kernavės dienų sėkmės, apima vis daugiau gyvenimo sričių. Paveldas atkuriamas, kuriamas, puoselėjamas. Molinių indų žiedimą vadiname tradiciniu iš kartos į kartą perduotu amatu, o titnago skaldymo proceso autentiškumas jau ginčytinas. Be abejonės, edukacinis tokių dienų potencialas neginčytinas, tačiau pramoginis jų pobūdis parodo amatų dienų priklausomybę paveldo industrijai.

Politika. Politikai paveldo industriją veikia netiesiogiai, o per atskirų paveldo grupių aktualinimą. Siekdami pateisinti savo politinę kryptį, jie populiarina skirtingas paveldo grupes: dešinieji – tautos, religinę simboliką, tautos kančias ir kovas, kairieji – romantiškąją praeitį su didžiais valdovais ir pilimis. Tačiau ir tie, ir anie niekaip neišsiveržia iš didžiojo naratyvo gniaužtų. Matyt, politikai tai nėra naudinga. Atkuriami Valdovų rūmai, Eišiškių⁴⁵, Baltadvario bastioninė⁴⁶, Medininkų⁴⁷, Vorutos⁴⁸, Kauno⁴⁹, Klaipėdos ir kitos pilys rodo didžiojo naratyvo gajumą. Kaip teigia E. Aleksandravičius, „kadangi politiniam isteblišmentui nesiseka dorotis su dabarties politinėmis problemomis, [...] jis, pasirengęs sutikti mokytą ir informuotą Europą, gręžiasi į praeities miražus“⁵⁰. Tai tarsi patvirtintų R. Hewisono nuosmukio teoriją, tačiau politinė paveldo industrija Lietuvoje krauna ne ekonominį (sąmokslo teorijas palikime kitam straipsniui), o politinį kapitalą ir didina valdžios legitimaciją. Išsamiau analizuojant politikos(-ų) paveiktą paveldo industriją įdomu būtu panagrinėti ir paminklų (monumentų) statybos tendencijas.

Didžiausias turėtų būti valstybinių švenčių – svarbiausių valstybės istorijos datų – istorinio sąmoningumo potencialas, tačiau, anot Gintaro Beresnevičiaus, jos tampa „izoliacijos šventėmis“⁵¹, kurias dauguma gyventojų švenčia namuose, prie televizoriaus. Tačiau šie, 2003 m. G. Beresnevičiaus parašyti žodžiai, 2006 m. jau nebeatitinka tikrovės, Vasario 16-oji šiemet atšvęsta kaip niekada linksmai, turėtos keturios (tiesa, dvi iš jų buvo savaitgalis, o viena atidirbta anksčiau) nedarbo dienos, miestų aikštėse vyko populiarių atlikėjų koncertai. Be to, keletą pastarųjų metų ir Mindaugo karūnavimo diena išsiskiria savo jau tradicinėmis tapusiomis šventėmis – gyvosios archeologijos Kernavėje bei viduramžių Trakuose, kurios neabejotinai skatina istorinį sąmoningumą. Tačiau šioms šventėms sunku tapti pramogų industrijos dalimi, nes „verslininkai bijosi kaltinimų valstybinių švenčių profanavimu“⁵². O štai privačiame sektoriuje verslininkų kuriamos, arba tiksliau, perimamos naujos šventės: Helovynas, Šv. Valentinas, amerikietiškos Kalėdos⁵³ ir t. t. Ir nors 2006 m. pasigirdo nuomonių, kad Šv. Valentino diena jau išsikvėpė, LNK⁵⁴ Vasario 16-osios savaitgalis vis dar reklamuotas kaip „Meilės ir nuotykių savaitgalis“⁵⁵. Tokiu būdu paveldo industrija, nors ir

___

 ⁴⁵ Daugiau informacijos žr.: <http://www.salcininkai.lt/index.php/kulturairturizmas/turizmas/stu/> (žiūrėta 2006 01 12).

 ⁴⁶ Daugiau informacijos žr.: < http://moletai.net/index.php?-1687816492> (žiūrėta 2006 01 12).

 ⁴⁷ Daugiau informacijos žr.: <http://www.takas.lt/naujienos/kultura/73221> (žiūrėta 2006 01 12).

 ⁴⁸ Daugiau informacijos žr.: <http://www.istorija.net/forum2001/035.htm> (žiūrėta 2006 01 12).

 ⁴⁹ Daugiau informacijos žr.: <http://www.museums.lt/Zurnalas/2004’1/kauno_pilis.htm> (žiūrėta 2006 01 12).

 ⁵⁰ Aleksandravičius E. Praeities miražai ir nevisavertiškumo statybos kompleksai // Kultūros barai. 2001,
t. 12, p. 37.

⁵¹ Beresnevičius G. Švenčių destrukcija ir švenčių modernėjimas // Kultūros aktualijos. 2003, t. 2 (21), p. 8.

⁵² Beresnevičius G. Švenčių destrukcija ir švenčių modernėjimas // Kultūros aktualijos. 2003, t. 2 (21), p. 8.

⁵³ Amerikietiškų Kalėdų filosofija suvokiama kaip vartotojiškos kultūros produktas.

⁵⁴ Laisvas nepriklausomas kanalas – privatus televizijos kanalas // < http://www.lnk.lt> (žiūrėta 2006 02 20).

⁵⁵ LNK televizijos programa // <http://www.lnk.lt/zinios/article.php?news=info&id=610> (žiūrėta 2006 02 20).