Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai1 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (1 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 1
munistai vedė ypač bekompromisinę kovą su socialdemokratinės pakraipos žydų partijomis "Bundu", "Poalej Cion", taip pat su Lietuvos socialdemokratų partija.

LKP savo organizacijų konferencijoje, įvykusioje 1920 m., balandžio mėn., nutarė principingai kovoti, siekiant išlaisvinti iš minėtų socialdemokratinių partijų įtakos darbininkus13. Dėl objektyvių priežasčių (kalbos barjeras ir kt.) LKP darbas tarp žydų turėjo būti dirbamas daugiausia žydų komunistų, kurių gretas partijoje 1921 m. vasarą papildė buvę Bundo kairiojo sparno nariai. Tačiau pastaraisiais LKP vadovai iš dalies nepasitikėjo. Tai nulėmė buvusių bundiečių partinė praeitis - Bundas visada buvo vertinamas ne tik kaip smulkiaburžuazinė, bet ir kaip tautinė - nacionalistinė organizacija14. Tad bundizmo poveikį, kaip pavojų LKP politiniam darbui, komunistai siekė neutralizuoti įvairiomis organizacinėmis priemonėmis15. Ir tai nulėmė kraštutinis kairuoliškas komunistų požiūris, ignoravęs skiriamą prioritetą nacionaliniams interesams. Žinoma, kitokio pasirinkimo tomis sąlygomis LKP ir neturėjo. Tad neatsitiktinai, 1921 m. Kaune įvykusi žydų komunistų sekcijų prie LKP CK (jos buvo sudarytos LKP susijungimo su Bundo kairiuoju sparnu rezultate — R. V.) pirmoji konferencija pažymėjo gana silpną Lietuvos komunistų darbą tarp žydų darbininkų vis gilėjančios krizės (idėjinės ir organizacinės) partijoje sąlygomis16.

1921 m. spalio 24-29 d. Karaliaučiuje vykęs LKP III-is suvažiavimas numatė priemones krizei partijos viduje įveikti. Suvažiavimo priimtuose naujuose LKP įstatuose buvo įformintas ir žydų sekcijų statusas. Jas buvo numatyta sudaryti propagandos ir agitacijos tikslais organizacijose, turinčiose ne mažiau kaip 5 partijos narius, sekcijų vadovaujantis organas - biuras prie LKP CK turėjo būti renkamas sekcijų konferencijos17. Žydų sekcija savo spauda idiš kalba ir kt. priemonėmis turėjo skleisti komunistines idėjas nepartinėse bei neorganizuotose žydų darbo masėse, taip pat tarp žydų komunistų, nemokančių kitų kalbų. Tačiau sekcijų vadovaujantis organas ilgai buvo nedarbingas. Partijos ryšys su žydų partinėmis kuopelėmis tuo metu ypač sustiprėjusiomis LKP persekiojimo sąlygomis buvo palaikomas ir 10 - je stambesnių vietovių18.

40

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus