Esminių skirtumų tarp atskirų Europos regionų raidos mezolito laikotarpiu nėra, išskyrus objektyvius gamtinės aplinkos sąlygotus požymius (medžiojamos faunos rūšiniai skirtumai, gyvenimas antžeminiuose būstuose arba kalnų olose).

Esminis lūžis Europos istorijoje buvo neolitizacija – neolito epochos požymių (naujų technologijų – tobulo akmens apdirbimo ir ypač – keramikos gamybos) plėtra, gamybinio ūkio (žemdirbystės) ir naujo gyvensenos būdo (sėslumo) įsigalėjimas. Europa nebuvo vienas iš kelių savarankiškai pasaulyje susidariusių neolitizacijos židinių, tačiau buvo netoli seniausio jų – Artimųjų Rytų. Čia neolito pradžia datuojama XI tūkstm. pr. Kr. VII–VI tūkstm. sandūroje neolito epocha prasidėjo Egėjo jūros salose ir Balkanuose, greitai išplito Viduržemio jūros pakrantėse ir lėčiau ėmė slinkti į šiaurę. V tūkstm. pr. Kr. Vengrijos, Austrijos, Čekijos ir Slovakijos regione gyvenę juostinės keramikos kultūros žmonės neolito naujoves ėmė skleisti į vakarus, šiaurę ir rytus¹³. Gausios ir ūkiškai stiprios neolito nešėjų bendruomenės stūmė mezolito medžiotojus ir žvejus į mažiau derlingas teritorijas. Ilgainiui mezolitinių kultūrų žmonės pradėjo perimti neolitines naujoves, visų pirma keramikos gamybą, kuri plito daug sparčiau nei žemdirbystė. Baltų areale, netgi tolimose rytinėse jo dalyse keramika, naujausiais duomenimis, atsirado V tūkstm. pr. Kr. Žemdirbiškoji neolitizacijos išraiška Daniją, Švediją ir Vakarų Lietuvą bei gretimus vakarų baltų regionus pasiekė
IV tūkstm. pr. Kr. viduryje ir pabaigoje.

Sąlygine žemdirbystės atsiradimo Vakarų Lietuvoje data laikytini 3500–3000 m. pr. Kr., o Rytų Lietuvoje ir toliau į rytus buvusiose baltų žemėse dar labai ilgai greta tradicinės medžioklės, žvejybos, rinkimo plėtota tik gyvulininkystė. Čia žemdirbystė galutinai įsigalėjo tik apie 500 m. pr. Kr.¹⁴  Toks atotrūkis tarp rytų ir vakarų baltų žemių sietinas su sudėtingais to meto etniniais procesais, rutulinių amforų kultūros įtaka pajūrio zonai, visam virvelinės keramikos kultūrų grupės formavimuisi. Viena iš virvelinių kultūrų grupės kultūrų – Pamarių kultūra III tūkstm. pr. Kr. tapo pirmąja žemdirbiška baltų kultūra. Savo ruožtu baltai II tūkstm. pr. Kr. pradžioje patys tapo žemdirbystės idėjų nešėjais į finougrų žemes. Šukinės-duobelinės keramikos kultūros srityje pastebima žemdirbių ir gyvulių augintojų baltų skverbimosi pėdsakų¹⁵. Taigi baltai buvo ne tik inovacijų perėmėjai, bet ir skleidėjai.

Vidurio Europos mezolito lygį pasiekusios bendruomenės Skandinavijos šiaurėje ir Kolos pusiasalyje gyveno iki pat laikotarpio apie Kristaus gimimą, nepatirdamos didesnių kultūrinės raidos pokyčių – vertėsi išimtinai medžiokle, žvejyba ir rankiojimu. Tik pirmaisiais amžiais po-

___

¹² Ostrauskas T. Vėlyvasis paleolitas ir mezolitas Pietų Lietuvoje // Lietuvos archeologija. 1999, t. 16, p. 10–11.

¹³ Gimbutienė M. Senoji Europa. Vilnius, 1996, p. 18–21.

¹⁴ Daugnora L., Girininkas A. Osteoarcheologija Lietuvoje. Vidurinysis ir vėlyvasis holocenas. Vilnius, 1996, p. 161–162.

¹⁵ Girininkas A. Pamarių kultūros bendruomenių ūkininkavimo ypatumai // Istorija. 2004, t. LXI, p. 8.