kitas regalijas, aprangos detales ar kalaviją sfragistinė medžiaga nesuteikia jokios informacijos. Veikiausiai karūnacijos metu turėjo „dalyvauti“ ir Mindaugo kalavijas. Šią hipotezę galėtų paremti dvi prielaidos. Pirma – kalavijas viena seniausių ne tik karaliaus, bet ir kunigaikščio valdžios insignijų35. Tai akivaizdžiai byloja ir sfragistinė medžiaga. Kalavijo insignija įkūnijo keletą reikšmių – krašto valdymas, teisybės gynimas, Bažnyčios ir tikinčiųjų gynimas, pakėlimas į riterius. Bendrai paėmus, kas turėjo kalaviją, buvo įpareigotas ginti tiesą valstybėje36. Antra – lenkų tyrinėtojas S. Kutrzeba, remdamasis vokiečių istoriku G. Waitzu, teigia, kad Jogaila Lenkijos karaliumi buvo karūnuotas pagal formules, naudotas vokiečių karaliams karūnuoti. Tačiau ne pagal XIV a. formulę, bet remiantis ankstesne, XI a. ar net
X a., su įvairiais vėliau atsiradusiais pakeitimais ir papildymais37. Tačiau labiausiai mus dominantis dalykas yra tai, kad Jogailos karūnavimosi ceremoniale minimas kalavijo įteikimas karaliui nėra vėlesnių karūnavimo ceremonialų papildymų padarinys38. Šios dvi prielaidos leidžia mums teigti, kad Mindaugo karūnavimo ceremoniale, be skeptro, obuolio ir karaliaus vainiko, taip pat galėjo būti naudojamas ir kalavijas.
Vėlesnis mus pasiekęs majestotinis antspaudas jau ne karaliaus, o kunigaikščio rango Lietuvos valdovo, tiksliau, tik jo aprašymas, – tai Gedimino antspaudas. Kokias valdžios insignijas vardija Gedimino antspaudo aprašymas? Gediminas antspaude pavaizduotas sėdintis soste vienplaukis, dešinėje rankoje laikantis karūną, o kairėje skeptrą – […] ymaginem viri capillati residentis in cathedra continentis in manu dextra coronam et sceptrum in sinistra […]39.
Pagrindinės kunigaikščio rango valdovams priklausančios insignijos – kunigaikščio kepurė, dar vadinama mitra, ir kalavijas40. Kunigaikščio kepurė Vakarų Europoje dažniausiai buvo nešiojama valdovų, neturinčių karaliaus, bet tik kunigaikščio rangą; tai buvo veikiau valdovo valdžios, o ne rango išraiška41. Tokio tipo mitras nešiojo ir kai kurie daliniai Lenkijos kunigaikščiai42. Gediminas savo antspaude karūną – corona laiko rankoje. Tai galėtų patvirtinti hipotezę, kad rankoje jis laiko ne ką kita, o
___
35 Teisės archeologija ir teisės simbolika, pagal panaudojimo turinį, skiria valdovo (ceremonialinį) (Herrscher-(-Zeremonial-)), teismo (Gerichts-), turgaus (Markt-), piršlybų (Freiungs-) ir santuokos (Eherschwerter) kalavijus. Valdovo kalaviju iš pradžių buvo laikomas tikriausiai Henriko III (1039–1056) XI a. atsiradęs Imperijos arba Mauricijaus kalavijas, ant kurio rankenos skersinio yra žodžiai, užbaigiantys karūnavimo liturgiją (Christvs vincit. Christvs Reignat. Christvs Inperat.). Ant kalavijo rankenos galvutės tekstas (Benedictvs Do[minv]s, De[v]s. Qvi. Docet. Manvs.). Imperijos kalavijas nuo XII a. karūnavimo ceremonijos metu kaip insignija buvo įteikiamas valdovui, kad jis juo disponuotų ad vindictam malefactorum, ad laudem vero honorum – Lexikon, t. 4, p. 136. Trumpai apie ieties ir kalavijo simboliką buvo rašyta: Lietuvos heraldika, p. 10, 119–120.
36 Maisel W. Archeologia prawna, p. 225–226.
Kalavijas taip pat turėjo ir religinį aspektą, tai buvo kryžiaus simbolis. Šie du aspektai – aiškus riterystės ženklas ir kartu kalavijo, kaip švento daikto, simbolika, ir paaiškina „its fashion on seals where, after 1150, it almost completly replaced the fonfanon“ – Bedos-Rezak B. The Social Implication of the Art of Chivalry: Medieval Seals, p. 332. Cituota pagal – Schöntag W. Das Reitersiegel als Rechtssymbol und Darstellung ritterlichen Selbsverständnisses // Bild und Gechichte. Studien zur politischen ikonographie. Herausgegeben con Konrad Krimm und Herwig John. Jan Thorbecke Verlag Sigmaringen, 1997 (toliau – Schöntag W. Das Reitersiegel), p. 98.
37 Pasak tyrinėtojo, Krokuvos kapitula turėjo XIV a. rankraštį, kuris buvo sudarytas vokiečių kraštuose senesnio kodekso pagrindu. Kutrzeba S. Źródła polskiego ceremoniału koronacyjnego, t. 12, zeszyt 1, p. 75–78. Kalavijas minimas ir visuose karūnavimo ceremonialų aprašuose net nuo seniausio XIII a. – Kutrzeba St. Ordo coronandi, p. 151–152.
38 Ibid., p. 78–79.
39 Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch. F.G. von Bunde. Reval, 1855, t. 2, p. 149.
40 Lileyko J. Regalia polskie, p. 19–28.
41 Schramm P. E. Herrschaftszeichen und Staatssymbolik. Tab. 114, 116.
42 Piekosinski F. Pieczęcie polskie wieków średnich. Kraków, 1899 (toliau – Piekosinski F. Pieczęcie polskie). Część I, p. 100–101, 103–104, 116–117. Fig. 106, 109, 129. Tai Kazimiero Lenčicos ir Kujavijos kunigaikščio (XIII a. antroji pusė) ir Lešeko Juodojo antspaudai (XIII a. antroji pusė). |
dizainas ir programavimas giriaus