| tarnaudavo visų miestų valstybines prekybas. Pavyzdžiui, 1943 m. pradžios duomenimis, Kauno miesto prekyba turėjo 6 urmo kontoras: 2 maisto prekių ir 4 pramoninių gaminių. Be to, ji dar turėjo 75 parduotuves, iš kurių 48 – maisto gaminių ir 27 – pramoninių prekių, kaip antai: avalynės, galanterijos, manufaktūros, geležies ir t. t. Dalis maisto parduotuvių buvo skirtos lietuvių savisaugos dalinių ir policijos šeimų aprūpinimui. Visose Kauno miesto prekybos krautuvėse tuo pat metu dirbo apie 550 įvairių tarnautojų15 . Mažesnių miestų, miestelių ir apskričių gyventojus normuotais maisto produktais bei pramoninėmis prekėmis turėjo aprūpinti žemės ūkio bei vartotojų kooperatyvai ir privatūs prekybininkai. Įvairių prekių ir maisto produktų normavimu gyventojams turėjo rūpintis savivaldybių maitinimo ir ūkio skyriai16 .
Analogišką paskirtį turėjo ir vartotojų kooperatyvai bei privačios prekybos įmonės. Pavyzdžiui, Kauno miesto vartotojų kooperatyvas „Parama“ ir Vilniaus „Rūta“ kartu su šių miestų valstybinėmis prekybomis turėjo paskirstyti normuotas ir nenormuotas prekes pagal maisto korteles, leidimus ar tiesiog už markes. Antai 1942 m. liepos duomenimis, apie 55 tūkst. kauniečių 34 „Paramos“ maisto krautuvėse buvo aprūpinami duona, kepama moderniausios „Paramos“ kepyklos ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje, taip pat kitais maisto gaminiais: miltais, kruopomis, cukrumi, druska ir t. t. Per parą „Parama“ duonos parduodavo apie 25 tonas. Be to, baltą duoną „Paramos“ kepykla kasdien kepė Vermachtui. Be maisto gaminių krautuvių ir kepyklos, „Parama“ tuo pat metu turėjo 4 geležies, 4 galanterijos, 2 manufaktūros, 2 elektromechanikos, 1 baldų ir 1 avalynės krautuvę, iš viso 14 pramoninių prekių krautuvių17 . Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, „Paramos“ krautuvių skaičius nacių okupacijos metais sumažėjo. Antai 1941 m. liepos duomenimis, Kaune veikė visos 42 „Paramos“ maisto krautuvės, 18 iš 39 pramoninių prekių krautuvių, o 21-oje pramoninių prekių parduotuvėje tuo metu buvo atliekama inventorizacija18 .
Vokiečių okupacijos metais „Paramos“ žinioje taip pat buvo dar šešios gamybos įmonės: avalynės fabrikas, skrybėlių ir skėčių dirbtuvė, vaikų drabužėlių ir baltinių siuvykla, mezginių dirbtuvė, basoninių dirbinių dirbtuvė ir kosmetikos laboratorija. Skrybėlių ir skėčių dirbtuvė, taip pat kosmetikos laboratorija vertėsi iš seniau sukauptų žaliavų. Dauguma jų pagamintų prekių buvo nenormuojamos. Kitos gamybinės „Paramos“ įmonės juto žaliavų stygių. Vaikų drabužėlių ir baltinių siuvykla, mezginių ir basoninių dirbinių dirbtuvės dirbo daugiausia pagal užsakymus iš kliento medžiagos. Ką gamybinės „Paramos“ įmonės pagamindavo, tą jos krautuvės išleisdavo į rinką19 . Darbuotojų skaičius gamybinėse „Paramos“ įmonėse, 1941 m. liepos duomenimis, sudarė apie 350, prekybinį darbą „Paramoje“ tuo metu dirbo 629 žmonės20 . 1942 m. liepą „Paramos“ pramoninių prekių krautuvėse dirbo jau tik apie 50, o maisto gaminių – apie 130 darbuotojų21.
Vilniaus vartotojų kooperatyvui „Rūta“ nuo 1942 m. vasaros taip pat buvo pavesta paskirstyti Vilniaus gyventojams maisto produktus ir kai kurias pramonines prekes. „Rūta“ perėmė buvusios valstybinės maistprekybos įmones ir, 1942 m. pabaigos duomenimis, turėjo 127 maisto produktų parduotuves, 2 manufaktūros, 4 galanterijos, 1 indų ir elektros reikmenų, 2 kosmetikos, 2 dažų ir tapetų, 1 batų, 1 geležies
15 Ten pat.
16 Gražiūnas A. Lietuva dviejų okupacijų replėse 1940–1944, p. 248.
17 55 000 kauniečių maisto produktais apsirūpina „Paramos“ krautuvėse // Į Laisvę. 1942, liepos 4, Nr. 153 (314)
18 Paramoje smarkiu tempu dirbama // Į Laisvę. 1941, liepos 29, Nr. 31.
19 55 000 kauniečių maisto produktais apsirūpina „Paramos“ krautuvėse // Į Laisvę. 1942, liepos 4, Nr. 153 (314).
20 Paramoje smarkiu tempu dirbama // Į Laisvę. 1941, liepos 29, Nr. 31.
21 55 000 kauniečių maisto produktais apsirūpina „Paramos“ krautuvėse // Į Laisvę. 1942, liepos 4, Nr. 153 (314). |
dizainas ir programavimas giriaus