Lietuvos politikai ne kartą susitikimų su Čekoslovakijos atstovais metu nuogąstavo, kad mažai rodoma dėmesio Lietuvos problemoms. D. Zaunius Čekoslovakijos pasiuntinį R. Fliederį (įgaliotuoju ministru dirbo nuo 1927 m.) vertino ne kaip politinį atstovą, o kaip „biurokratinį“ valdininką. 1930 m. rugsėjo 5 d. skiriamuosius raštus Lietuvos prezidentui įteikė naujasis pasiuntinys V. Hurbanas, tačiau ir jis Lietuva mažai domėjosi. Tik 1936 m. Čekoslovakijos vyriausybė apsisprendė skirti J. Skalickį pasiuntiniu Kaune. Tai reiškė visaverčių diplomatinių santykių tarp abiejų šalių pradžią.

2.1. Čekoslovakijos atstovas prof. Jaroslavas Galia

1921 m. rugpjūčio pradžioje Lietuvos vyriausybė sutiko priimti Čekoslovakijos atstovą. J. Galia atvyko 1921 m. spalio pradžioje. Kaune buvo atidaryta Čekoslovakijos konsulatinė agentūra. J. Galia čia dirbo kaip vicekonsulas. J. Galia buvo muzikos profesorius³³, kurį laiką dirbęs Rusijoje. Pažintis su Rusijos aplinka ir rusų kalbos mokėjimas turėjo nemažos įtakos jo paskyrimui dirbti Kaune. Savo pirmajame pranešime, datuotame 1921 m. lapkričio 2 d., J. Galia gerai atsiliepė apie priėmimą, pateikė išsamų Lietuvos aprašymą (istorija, kalba, inteligentija ir kita).

Atvykus J. Galiai į Kauną, Čekoslovakija vis dar buvo nepripažinusi Lietuvos de jure, dėl to Lietuvos politiniuose sluoksniuose kilo abejonių dėl konsulato veiklos. Seimo narys V. Čepinskis ne tik pateikė užklausimą Lietuvos užsienio reikalų ministrui, bet ir vėliau Seimo posėdžiuose nevengė griežtų pasisakymų, kartu reikalaudamas ir pripažinimo de jure. 1921 m. spalio 21 d. Seimo posėdyje svarstant užsienio valstybių konsulatų padėtį Lietuvoje, V. Čepinskis klausė: „Aš nesuprantu, kokiu būdu yra pas mus Čekoslovakijos konsulatas, kuris mus ne tik nepripažino, bet atvirai sako, kad ir nenori pripažinti, ir čia reikėtų pastatyti klausimą: kokiems galams jis čia dirba?“³⁴ Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Purickis, atsakydamas į V. Čepinskio paklausimą, pažymėjo, kad Čekoslovakijos atstovo atsiuntimas yra noras išaiškinti čekams Lietuvos reikalus ir tikrąją padėtį³⁵.

Čekoslovakijai 1921 m. gruodžio 29 d. pripažinus Lietuvą de jure, naujasis Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Jurgutis pabrėžė ir asmeninį J. Galios nuopelną Seimo nariams teigdamas: „Teisingumas reikalauja, kad toj vietoj, būtų pabrėžta, kad tame įvykyje nemaža nuopelno ir pastangų dabartinio Lietuvai Čekoslovakijos atstovo Galios, kuris pastatė sau tikslą – neišvažiuoti iš Lietuvos, kol Lietuva bus de jure pripažinta Čekoslovakijos vyriausybės“³⁶.

1922 m. kovo 24 d. Čekoslovakijos vyriausybė patvirtino konsulatinės agentūros performavimą į konsulatą. Vykdant šį pakeitimą buvo atsižvelgta į Čekoslovakijos finansų ministerijos pastabas – konsulatas nebus plečiamas, nepadidės biudžetas ir darbuotojų skaičius³⁷. Tuo metu konsulate, be J. Galios, dirbo dar keturi asmenys.

___

33 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga sukūrė „Te Deum Laudamus“, kurį skyrė lietuvių tautai. Glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos kompozitoriais J. Tallat-Kelpša, Č. Sasnausku ir kt. Publikavo savo straipsnius žurnaluose „Muzikos menas“, „Muzika“.

34 V. Čepinskio pasisakymas // Steigiamojo Seimo darbai. 1921 10 21 I sesijos 134 posėdis, p. 38.

35 Užsienio reikalų ministro atsakymas į Seimo nario V. Čepinskio paklausimą 1922 11 23 // LCVA. F. 383, ap. 7, b. 211, l. 22.

36 Ministerių atsakymai į paklausimus // Steigiamojo Seimo darbai. 1922 01 24 I sesijos 164 posėdis, p. 2.

37 ČR Ministrų tarybos prezidiumo pranešimas ČR URM 1922 03 25 // AMZV ČR. II sekcia. K. 550,
č. 8763/22.