Užsieninės pašalpos ir subsidijos žurnalistams tuometinėje Prancūzijoje buvo laikomos visiškai normaliu reiškiniu. Žymiausias „Le Matin“ apžvalgininkas Stefanas Lozanas (Stephane Lausanne) keletą dešimtmečių gaudavo subsidijų iš Rusijos imperijos ambasados. Tai žinojo „visas Paryžius“, bet tai netrukdė sėkmingai žurnalistinei Lozano karjerai. Tiesa, palankumas užsienio valstybėms paprastai neprieštaraudavo oficialiam Prancūzijos vyriausybės politikos kursui. Įtakingiausio Paryžiaus dienraščio „Le Temps“ politinis redaktorius de Marė (de Mares) taip reagavo į P.Klimo mėginimus paveikti laikraščio poziciją: „Labai suprantu visa tai, ir Tamstos argumentai man atrodo labai įdomūs ir vertingi, bet aš dėl bendrosios Prancūzijos politikos niekuo negaliu angažuotis Tamstai“[i].

Žurnalistų ir literatų sluoksniuose ryšius užmezgė P.Klimo pirmtakas Paryžiuje Oskaras Milašius. Jis užangažavo Lietuvos reikalams jau minėtą Ž.Moklerą, baskų kilmės publicitą Ečegojeną (Etchegoyen), kai kuriuos kitus žurnalistus. 1927 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareikalavo iš pasiuntinybės Paryžiuje ataskaitos už 1923 m. propagandai išleistas lėšas. Laiške, rašytame spalio 12 – ąją, pateiktas iš Ečegojeno gautas kvito nuorašas, patvirtintas pirmojo pasiuntinybės sekretoriaus. Jame nurodoma, kad originalas yra pas O.Milošą. Nuorašas prancūzų skamba taip[ii]: „Reçu de M. de Milosz le somme de de vingt mille francs“.

Paris II Juilet 1923

Etchegoyen

Lietuviškai: „Gavau iš pono Milošo dvidešimties tūkstančių frankų sumą“. Paryžius 1923 m. liepos 11 d. Ečegojenas.

Labai išsamiai pasiutinybės propagandinė veikla atsispindi 1925 m. gruodžio 29 d. konfidencialiame pranešime užsienio reikalų ministrui M.Reiniui, pavadintame „Dėl akcijos spaudoje“. Jame P.Klimas detaliai informavo apie savo laimėjimus užmezgant oficialius ryšius su dienarščiu „Le Temps“ ir su finansų bei ekonomikos problemomis skirtais leidiniais, kurie įsipareigojo už nustatytą apmokėjimą spausdinti Lietuvos pasiuntinybės parengtą medžiagą. Taip pat P.Klimas pranešė apie susitarimą su žurnalais „Revue diplomatique, politique, coloniale, littéraire et financière“ ir „Revue Internationale“. Šie žurnalai apsiėmė dėti Lietuvos atstovų straipsnius. Pirmajame iš jų P.Klimo straipsniai buvo įdėti jau 1925 m. rugpjūčio mėn. ir už juos teko sumokėti 1500 frankų. Tokia bendradarbiavimo

[i] P.Klimo pranešimas URM gen.sekretoriui V.Balučiui 1926.XII.28. // LVA. 383. Ap. 7. B. 656. L. 7.

[ii] LVA. F. 383. Ap. 7. B. 721. L. 11.

* Čia ir toliau pabraukimai mano – A.K.