Vėlesnio periodo – 1819–1920 ir 1832–1833 m. paties dvaro valstiečių kiemų koreliacinė – regresinė analizė leidžia teigti, kad palivarkinis ir valstiečių ūkis vystėsi ne lygiagrečiai, o pastarojo nenaudai, jo sąskaita. Didėjo piniginė ir ypač lažinė renta, ir galų gale dėl to buvo ribojama valstiečių ūkinė-gamybinė veikla žlugdomos ūkio pragyvenimo sąlygos7.

1819–1820 m. Gruzdžių grafystės I valstiečių grupės ūkių rodiklių, išreikštų absoliutiniais ir santykiniais dydžiais, koreliaciniai ryšiai gana silpni (5 lentelė). Panaši situacija ir su tų pačių metų Žagarės grafystės I valstiečių ūkių grupės rodiklių porinėmis koreliacijomis (6 lentelė). Štai Gruzdžių grafystės I ūkių grupėje darbinių gyvulių ir produktyviųjų gyvulių skaičiaus porinės koreliacijos koeficientas aukštas ir neigiamas (–0,72), o tų rodiklių koeficientas Žagarės grafystėje žemas ir neigiamas (–0,29). Panašūs ryšiai netiesiogiai rodo ir valstiečių ūkių silpnumą. Turtiniu požiūriu 1819–1820 m. ir 1832–1833 m. valstiečių kiemai mažai skiriasi nuo tų pačių kiemų būklės XVIII a. pabaigoje (pvz., turto kiekiu vienam asmeniui), bet yra gana ryški piniginė ir lažinė eksploatacija, nuolat didėjusi XIX a. I trečdalyje8. Proceso padariniai, nors ir netiesiogiai, bet akivaizdžiai išreikšti tiesinėje koreliacinių ryšių sistemoje (jie nepastovūs, koeficientai žemi arba net nereikšmingi, dažnos atvirkštinės priklausomybės). Darbinių ir produktyviųjų gyvulių skaičiaus koreliacijos koeficientas 1832–1833 m. I grupėje yra – 0,76 (7 lentelė). Kaip išimtį galima nurodyti vidutinio intensyvumo ryšį tarp ariamosios žemės ir piniginės rentos dydžio: koreliacijos koeficientas 0,59 (Žagarės grafystė, 1819–1820 m. 6 lentelė). Šiuo atveju galima įžvelgti lemiamą ariamos žemės dydžio įtaką esminei piniginės rentos daliai – činšo normai.

Analogiška tendencija akivaizdi ir daliniuose regresijos koeficientuose. I modelyje žemės faktoriaus padidėjimas vienetu piniginės rentos didėjimą lemia vidutiniškai nuo 3,5 rub. sidabru (Žagarės grafystės 1819–1920 m.I grupė) iki 10,7 rub. sidabru tų pačių metų Gruzdžių grafystė, I grupė (12 ir 8 lentelės). 1832–1833 m. šis regresijos koeficientas yra 6,5 (16 lentelė).

To paties modelio II ūkių grupėje (Žagarės grafystė 1819–1820 m.) tarp ariamos žemės ir činšo koreliacijos koeficientas yra 0,69, ariamos žemės ir visos rentos 0,79 (determinacijos lygis net 62,4%), bet 1832–1833 m. Gruzdžių grafystėje šių rodiklių tarpusavio koreliacija gerokai susilpnėjusi (iki 0,35), kaip ūkių socialinio-ekonominio uždarumo, jų pagrindinių faktorių silpnos tarpusavio priklausomybės ir nepastovumo netiesioginė išraiška (13, 17 lentelės).

Visos rentos ir ariamos žemės determinacijos koeficientas I modelio II grupėje lygus 0,63 (Žagarės grafystė, 1819–1920 m.), neįtrauktų į regresijos lygtį faktorių įtakos dalis sumažėjusi iki 0,11 (13 lentelė). Visos rentos svyravimas priklausomai nuo žemės dydžio yra vidutiniškai 66% (y1 = 12,58 x4, 12 lentelė).

Beje, augant ūkių turtiniam lygiui, žemės ir piniginės rentos tarpusavio priklausomybės laipsnis padidėja, o koreliacijos ryšių sistema darosi platesnė. Vidutinio dydžio žemės