dentas. Baltijos valstybių aneksijos pripažinimas priverstų peržiūrėti amerikiečių Stimsono doktrinos principus ir sudarytų visuomenei nepalankų įvaizdį, jog JAV Sovietų Sąjungos atžvilgiu laikosi susitaikėliškos politikos¹⁶. Visgi 1944 metais sovietams reokupavus Baltijos valstybes, Jungtinės Amerikos Valstijos nepakeitė ankstesnio principinio teisinio nusistatymo šių valstybių atžvilgiu. 1944 m. birželį JAV Valstybės departamento parengtoje slaptoje teritorinių ginčų bei Europos politinės situacijos analizėje Baltijos valstybės drauge su Austrija ir Albanija buvo įrašytos į penktąją, valstybių, neturinčių pripažintų ar laikinųjų vyriausybių, grupę. Aprašomoje informacijoje konstatuojama, jog Sovietų Sąjunga reiškia pretenzijas į tris Baltijos valstybes, traktuodama jas kaip teisėtas Sovietų Sąjungos sudedamąsias dalis¹⁷.

1944 metų rugpjūtį–spalį Dumbarton Oakso rūmuose netoli Vašingtono vyko keturių valstybių atstovų derybos dėl Jungtinių Tautų organizacijos steigimo. Baltijos valstybių atstovams nebuvo suteikta galimybė pasirašyti Jungtinių Tautų deklaraciją 1942 m. sausio 1 d., tačiau derybose dėl naujos tarptautinės organizacijos buvo užsiminta apie galimą Baltijos valstybių narystę. Vykstant deryboms SSRS pamėgino žengti radikalų žingsnį užsitikrindama savo 1941 metų sienų įteisinimą. Sovietų delegacija pasiūlė į Jungtinių Tautų organizaciją priimti visas 16 iki karo pradžios egzistavusių Sovietų Sąjungos respublikų¹⁸. Tam pagal 1944 metų vasarį priimtas SSRS konstitucijos pataisas kiekviena sovietinė respublika gavo teises (suprantama, sovietinio „savarankiškumo“ ribose) užmegzti santykius su užsienio valstybėmis, pasirašyti tarptautinius susitarimus ir turėti diplomatinius atstovus. Tačiau Baltijos valstybių atveju reikšmę turėjo ne sovietinių respublikų dalyvavimas tarptautiniuose santykiuose, o sovietinių respublikų, kaip teisėtų sudedamųjų SSRS dalių, tarptautinio teisinio subjektiškumo pripažinimas. Toks SSRS žingsnis būtų užtikrinęs, kad nauja tarptautinė organizacija pripažįsta SSRS inkorporuotas valstybes ir teritorijas¹⁹. Visgi šiame Jungtinių Tautų organizacijos kūrimo etape Vakarų sąjungininkai, matydami slypinčius teisinius pavojus ir siekdami derinti bendras pozicijas, iš anksto siūlė tokių SSRS pasiūlymų svarstymą atidėti motyvuodami tuo, kad sprendimas tokiais klausimais – tai aukščiausio lygio susitikimų prerogatyva²⁰.

Baltijos valstybių klausimo svarstymų aptariamuoju laikotarpiu liudijimų yra ir šiuolaikinėje Rusijos istoriografijoje, besiremiančioje naujausiais išslaptintais Sovietų Sąjungos vadovybės archyviniais šaltiniais. 1944 m. liepos 14 d. SSRS pasiuntinio Jungtinėse Amerikos Valsti-

___

16 Juda L. United States Non-recognition of the Soviet Union’s Annexation of the Baltic States…, p. 277.

Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers 1944, vol. IV, Europe. Washington, 1966,
p. 933–935.

17 Territorial Disputes In Europe Classifies According To The Present Political Status Of The Contestants // The Franklin D. Roosevelt Presidential Library and Museum website. The Digital Archives. Vatican Diplomatic Files. Box. 52 Folder 469. Vatican: Taylor, Myron C.: Jan.–Aug. 1944 [žiūrėta 2002 m. rugpjūčio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.fdrlibrary.marist.edu/psf/box52/t469k19.html

18 Донесение председателя советской делегации А. А. Громыко в Народный комиссариат иностранных дел СССР. 31 августа 1944 г. // Советский Союз на международных конференциях периода Великой отечественной воины 1941–1945 гг., том III. Конференция представителей СССР США и Великобритании в Думбартон-Оксе (21 августа–28 сентября 1944 г.). Сборник документов. Москва, 1978, c. 160.

19 Schwabe A. Baltic States // The Fate of East Central Europe. Hopes and failures of American Foreign policy. New York, 1956, p. 126.

20 Cranborne to Commonweath Government Cablegram D947 London, 29 June 1944 // Documents of Australian Foreign Policy, 1944, vol. 7–207, Historical documents database [žiūrėta 2003 m. rugsėjo 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.info.dfat.gov.au/historical>