|
|
| |
 |
| |
Archyvai (4 Tomas) |
|
| |
|
|
| |
| ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4 |
| Beneficinis feodalizmas yra valdžios forma, visiškai telpanti į tradicinės valdžios tipo rėmus. Jis dažniausiai susiformuoja kaip sultonistinio patriomonializmo "įpėdinis", natūralizuojantis ekonomikai ir suyrant piniginių mokesčių sistemai. Čia feodalo turimos valdžios galios dar nėra paveldimos ir išlieka daugiau ar mažiau griežta jų vykdymo priežiūra bei kontrolė, dažnai tas galias atimant ir perkeliant jų tyrinėtoją į kitą vietą. Kas M. Weberiui svarbiausia, toks feodalas nėra asmeniškai laisvas žmogus, tarnaujantis valdovui sutarties, kontrakto pagrindu, ir privalantis savo gyvenimo būdu demonstruoti tam tikras dorybes, įrodančias jo vertumą būti valdžios galių turėtoju. M. Weberio pateikiami beneficinio feodalizmo pavyzdžiai kyla iš Indijos ir Islamo pasaulio. Leninį feodalizmą M. Weberis laiko būdingu viduramžių Europai. Ši feodalizmo atmaina tradicinės valdžios tipo rėmuose netelpa. Tai paribio tarp tradicinės ir charizmatinės valdžios fenomenas. Leniniame feodalizme irgi randame patriomonialistinį, beneficinį branduolį. Tai valdovo santykiai su jo tėvonijai, "namams" priklausančiais asmeniškai nelaisvais žmonėmis (Hintersassen; "pasturlakai"). Tačiau leninio feodalizmo, kaip imperatyvinės koordinacijos sistemos, specifiką lemia ne jie, bet sutartiniai, kontraktiniai valdžios galių skolinimo santykiai su asmeniškai laisvais žmonėmis - vasalais-lenininkais. Valdžia skolinama už simbolinį užstatą - ištikimybės priesaiką. Valdžios skolinimo aktas kartu yra ir simbolinio susibroliavimo aktas, sulyginant valdovo ir vasalo santykius su vyresniojo ir jaunesniojo brolių santykiais. Valdžia, skirtingai nuo ko nors kito (pavyzdžiui, žemės), gali būti skolinama ir išnuomojama ne kiekvienam. Skolininkas turi turėti tam tikras asmens savybes: garbę, kurią jis prarastų esant neištikimybei, jis turi vertinti labiau už gyvybę. Valdžios gavimo skolon sąlyga yra asmeninė karinė charizma, kuri žadinama, lavinama ir palaikoma ypatingu auklėjimo ir gyvenimo būdu, kuris ligi šiol vadinamas „riterišku". Leninis feodalizmas dažniau atsiranda ten, kur valstybė, kurią M. Weberis apibrėžia kaip politinį junginį, sėkmingai pretenduojantį į teisėto prievartos panaudojimo tam tikroje teritorijoje monopolį6, formuojasi natūralinio ūkio sąlygomis. Tokia valstybė yra "grynai asmeninių ištikimybės santykių tarp ponų ir jų vasalų sistema"7. Charizmatinius elementus šioje sistemoje galima paaiškinti jos kilme iš charizmatinio karo vado palydos (kariaunos), ypač tuo atveju, kai naujas politinis junginys susiformuoja užkariautoje teritorijoje. Tradicinė valdžia kyla iš charizmatinės karvedžio ar religinio pranašo valdžios, kai ji stabilizuojasi, rutinizuojasi, susikasdienina ir tradiciškai stereotipizuojasi. Tačiau leninis feodalizmas nėra vienintelis galimas charizmatinės valdžios palikimas. Išoriškai panaši į feodalizmą yra „giminių valstybė" (Geschlechterstaat). Skirtingai nuo leninio feodalizmo, tokioje valstybėje „atskirų giminių tei- |
| 49 |
|
|
|
|
| |
|
|
| |
|
 |
|
dizainas ir programavimas giriaus