traktuotinas kaip kraujo keršto paprotys. Retkarčiais šis susidorojimas su krikščionimis įvardijamas kaip paaukojimas, bet tokio akto pateikėjai yra tie patys kriščionys, vargiai ar gerai išmanę visas pagoniškosios religijos subtilybes.

Pastarajai grupei ir reikėtų priskirti baltų susidorojimą su šv. Vaitiekumi ir šv. Brunonu.

Išvados

Atsižvelgdami į pirmiau nurodytus interpretacijos bandymo rezultatus galime daryti prielaidą, jog misionierių nužudymo motyvai galėjo būti tiek profaniški, tiek sakraliniai. Ir vienų, ir kitų sureikšminti nereikėtų. Atsižvelgtina į hagiografijų pobūdį: juose pirmiausia atsispindi krikščioniškoji pasaulėžiūra, o ne baltiškoji religinė informacija. Dėl šios priežasties labai sunku pagoniškąją informaciją išskirti, o juo labiau iš jos daryti kategoriškas išvadas. Juo yra sunkiau padarytas išvadas pritempti prie vėlesnių laikotarpių.

Tyrimas parodė, kad šv. Vaitiekus vargu ar buvo paaukotas pagonių dievams, kaip bando įrodyti E. Usačiovaitė. Priešingai, peršasi mintis, kad tiek šv. Vaitiekus, tiek šv. Brunonas tapo kraujo keršto papročio aukomis. Jų nužudymas siejasi su vėliau minimais belaisvių nužudymais iš pykčio ir keršto. Pastarųjų nužudymas vargiai ar turėjo kokių nors sakralinių motyvų ar intencijų.

Some customary law nuance on that hagiography: attempt of interpretations

Marius Ščavinskas

Summary

Early sources about vendetta custom are some papers of German Order provided in XIII century, some of these customs reflect in Statutes of Lithuania, in some judicial cases of XVI century, in modified law records of other Baltic tribes, first of all in Prussian Pamede statute-book (XIV). But we can also find vendetta custom in hagiographical sources of late X–early XI centuries, sacred for St. Wojciech and St. Brunon of Querfurt martyrdom in Baltic lands.

The motives of murdering the missionaries let us think like that. As St. Vaitiekus came from polish lands, he was attacked as a polish agent or ally. Other motive – he was murdered as he was recognized as a person, who was dipping people into water (baptizing) or torturing them in other ways. Here we can find elements of vendetta customs.

There no direct data about reasons of murdering St. Brunone in hagiographic sources, provided to him. It is said, that Netimers’ brother Zebedene, who probably came when he found out about Netimers’ baptism, told to kill Brunone. It is worth being said that Netimer – the leader of one of the Baltic tribes – killed his anonymous brother because he didn’t want to be baptized. So the anger of Zabedene was directed against Brunone as the causer of those events. Thus there also arises motive of vendetta.

According E. Usačiovaitė, St. Vaitiekus was sacrificed for Baltic gods. But earlier mentioned motives of killing the missionaries don’t let to give prominence to sacral motives. If St. Vaitiekus was sacrificed to gods, how would Prussians later render his head or body as a ransom to polish Duke Beleslov the Brave? In case of St. Brunone, he could incur displeasure of pagons when he threw their idols into the fire, but it didn’t happen like that. So it doesn’t let to deny vendetta motive disposing of first missionaires into Baltic lands.

Įteikta 2003 06 18

Priimta spaudai 2004 05 18