| įtikinamai argumentuota, kad būtina kuo skubiau kurti nacionalinę aukštąją mokyklą, nes „tuojau reikia daugelio kvalifikuotų žmonių valstybės aparatui", be to, „pirmais antrais metais galima verstis mažiau kvalifikuotais žmonėmis, ilgesniam - kokių dešimties ir daugiau metų - laikotarpiui negalima taip palikti"17. Valstybės stipendininkų siuntimas į užsienį, Z. Žemaičio nuomone, neduos laukiamų rezultatų, nes, pirma, ne visi stipendininkai, baigę mokslus, bus tinkami pedagoginiam ir mokslo darbui aukštojoje mokykloje; antra, dalis jų susivilios geresniu gyvenimu užsienyje ir nesugrįš į Lietuvą; trečia, padirbėję užsienyje gerai įrengtose aukštosiose mokyklose, ne visi sugrįžusieji į Lietuvą panorės ir pajėgs nuo pat pradžių kurti savąją aukštąją mokyklą; ketvirta, iš to 1000 norinčių studijuoti bus suteikta privilegija valstybės lėšomis užsienyje mokytis tik kelioms dešimtims, o daugumai jaunimo ir kartu Lietuvos valstybei bus padaryta skriauda, nes dauguma ne tik tuos 8-10 metų, bet ir visam laikui liks be aukštojo mokslo. Šie nuogąstavimai netrukus visiškai pasitvirtino: dirbti į Lietuvos aukštąsias mokyklas atėjo tik vienas kitas buvęs stipendininkas, o visi kiti pasirinko biznio sritį, diplomatinį, administracinį ir kt. darbą.
Memorandume įtikinamai įrodyta, kad Lietuvai reikalinga plataus profilio, universiteto lygio aukštoji mokykla, kurioje būtų studijuojami ne tik klasikiniai humanitariniai mokslai ir medicina, bet ir specialiųjų aukštųjų mokyklų, pirmiausia politechnikos ir žemės ūkio, mokslai. Tai leistų ekonomiškai panaudoti skiriamas lėšas, patalpas, mokymo priemones ir negausų mokslo personalą. Vėliau Lietuva gal pajėgs steigti bei išlaikyti ir atskiras specializuotas aukštąsias mokyklas, bet iš pradžių būtina viską sukoncentruoti universitete. Z. Žemaičio nuomone, Lietuvoje yra realios galimybės aukštajai mokyklai steigti, nes yra pakankamai žmonių, dirbusių aukštosiose mokyklose. Iš pradžių, kadangi nebuvo universitetui specialiai skirtų patalpų, galima popietinėmis valandomis dirbti gimnazijose. Mokslo personalas pradžiai turi šiek tiek mokslinės literatūros; mokslo priemonių taip pat galima surasti ir vietoje pasigaminti. Memorandume prieita prie išvados, jog „aukštosios mokyklos steigimą reikėtų atidėti „iki geresnių laikų", t. y. mažiausiai dešimčiai metų. Lietuvos valstybės (...) skubūs interesai ir besivystąs visas krašto gyvenimas reikalaute reikalauja steigti ją tuojau. Tegu ji pradžioje nebus tobula, bet ji natūraliu būdu žengs pirmyn kartu su krašto gyvenimu ir su augančiais jo reikalais"18. Švietimo ministras J. Tūbelis nepritarė Memorandumo autoriaus sumanymui steigti Lietuvoje universitetą. Kaip prisimena Z. Žemaitis, ministras pareiškė, jog „Lietuvai pirmiausia reikia ne aukštos inteligencijos žmonių, bet „gerų gaspadorių"19. Nepritarė ir Respublikos prezidentas |
dizainas ir programavimas giriaus